Širdies rauda

Aš nerandu vietos šiame pasauly.
Aš nuolat bandau pakeisti kažką.
Bet visad tai baigias apgaule,
Bei dar vienu randu randuos.

Kas kartą kai skausmo upeliai,
Kurie paskandina mane,
Padaro naują skylę sienoj
Ir išneša iš sielos kažką.

Kažką kuo tvirtai aš tikėjau.
Kažką labai šilto, jaukaus.
Ar čia toks laikas atėjo,
Kai griauna ir traiško viskuom?

Aš klausiu savęs ir Visatos, -
Kas daros ir kur tai nuves?
Ar žmonės dažnai susimąsto,
Kaip skaudžiai jie gali įkąst?

Norėčiau gyvent be apgaulės.
Norėčiau tikėt žmonėmis.
Ir širdį atvert iki galo,
Parodyt jos grožį visiems.

Bet vos tik kraštelį pravėrus
Purvais apsidrabsto jinai.
Todėl aš turiu šitą gėrį,
Bet rodau jį ne visiems.

A. G.