Pakvipo pavasariu

Žydinti obelis,
Ir šuo ant stogo...
Tikriausiai šiandien lis?
Nebūtų nieko blogo.

Ant žiedo nutūpė bitė,
Pakvipo pavasariu...
Praskrido dangumi karvė
Šaukdama: "ariu, ariu! "

Pakvipo pavasaris,
Pasklido po laukus,
Neaplenkęs apėmė miškus
Pienių kvapas gaivinantis.

Perbėgęs miško magistralę,
Briedis apsidairė.
Tikriausiai bus užmiršęs savo rolę,
Turėjo sukt į kairę!

Pakvipo pavasariu.
Ir viskas!
Susuko smegenis visiems.
Dabar visi pradėjo klysti!

Suklydo ir Dievas!
Pasaulį ne taip sudėliojo!
Beliko tik žydinčios pievos,
Nes jose girtas dievas miegojo!!