Rašau lyg flobero papūga man diktuotų iš narvelio pririšto prie medžio
kramtoma guma ir spragėsiais kvepia raudonos aksominės gandrės kojos
jos atrodo taip tarsi dantenos kraujuotų į perlines kruopas
kuriose senienos tokios dailios ir ilgai ieškotos
ir pabaisa iššifravęs ant skrynios kabančios spynos kodą
žiūrėtų gailiai ir pergalės šūkius skanduotų nuožmiai
ir pats sau juoktųsi:
ši raitelio ietis yra adata įbesta į hematomą
šis kiaušinis yra gegutės
jis patekės risis į saulę rausvą
ir į ugnimi spjaudantį drakoną