* * *

Velniop, sunkus kvėpavimo botagas.
Velniop kitus, velniop savus jausmus.
Tu užkeikimų pasmerktas piratas
Ir vėjai į balas tave nupūs.

Vėl varnos krankia tavo šaltą vardą,
Upėtakiai įstringa palangėj..
Ir užgesina savo karštą maldą
Ašmuo susmigęs dūžtančioj gelmėj.

Ir švyti aidas paskutinio žvilgsnio
Kai renkas karstą merdintis žmogus
Ir nebegali žengt nė mažo žingsnio
Užgimęs šokiui kūdikis ūmus.

.. o karamelė    tirpdama    išnyksta. 
.. saldus jos skonis jau seniai koktus.
Ir pasirinkęs naują kelio blyksnį
ir vėl į kovą ruošiasi žmogus