Rašyk
Eilės (71894)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Medžiai - mano broliai ir sesės.
Medžiai, tai įkalintos dvasios.
Jiems dievai pagailėjo
Kojų, sparnų ar pelekų.

Jie negali judėti.
Jie sukibę su Žeme.
Pasiruošę išsprogti
Per pavasario metą.

Jie šakom, tarsi rankom
Pasiilgusiom meilės.
Kelia tiesiai į Saulę
Pasisotint nedrąsiai.

Jiems vanduo, tai gyvybė
Pasiskirsčius po kojom.
Kai apsems iki pusės
Pasijus jie lyg rojuj.

Sužaliavę, pražydę
Jie paleidžia į orą
Jau gyvybės šaltinį
Ir kvapų milijoną.

Rudeniop nusimetę
Savo žalią apsiaustą
Jie išeina ilsėtis.
Pasikrauti iš naujo.
2019-05-11 19:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-13 20:24
_žemaitukė_
Medį kertant, žemaičiui širdis raud.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-13 00:29
Loke1
gal jie nuo konservatyvumo
sustabarėję
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-12 11:47
satrijakalnas
Na, pasakėlė apie seniai žinomas mintis ir pažiūras. Iki poezijos labai toli
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-11 19:48
DurnAdomis
poezijos požymiai yra du pirmi ketureiliai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą