Medžiai

Medžiai - mano broliai ir sesės.
Medžiai, tai įkalintos dvasios.
Jiems dievai pagailėjo
Kojų, sparnų ar pelekų.

Jie negali judėti.
Jie sukibę su Žeme.
Pasiruošę išsprogti
Per pavasario metą.

Jie šakom, tarsi rankom
Pasiilgusiom meilės.
Kelia tiesiai į Saulę
Pasisotint nedrąsiai.

Jiems vanduo, tai gyvybė
Pasiskirsčius po kojom.
Kai apsems iki pusės
Pasijus jie lyg rojuj.

Sužaliavę, pražydę
Jie paleidžia į orą
Jau gyvybės šaltinį
Ir kvapų milijoną.

Rudeniop nusimetę
Savo žalią apsiaustą
Jie išeina ilsėtis.
Pasikrauti iš naujo.