Eilėraštis

Eilėraštis – gabalėlis nesvarumo, toks mini kosmosas,
Jo saujelė. Gal gurkšnis. Gal veikiau – padėklas taurių.
Tarp minties ir žodžio lyg tarp budelio ir aukos mosuos
paliaubų vėliava jis. Neliks nejautrių
žinojimo plotų. Aiškume tik                                       
linijų kontūrai stiprės vis ryškiau – ten                                                     
tarp jų kilimėlių pamėtyk
nuostabai pailsėti, apsiprasti skiautėn
įrašytai istorijai
nebūti skolinga net skaitmenims...
Jokiems. Net ore į jai –
ir niekas to neatims –
vienai būdingą skambesį
neatsižvelgti. Žinoti, kad tik  sau gailesčiai
lieka, kai atminties kampe esi,
debesų daug ir dar ilgai lis čia.