be ab

be jokios abejonės
šis eilėraštis nulems sėkmę
danguje tarp debesų
tik tarantulų išsiurbtos duobės
tik kelrodis rūkas ir tarpai
tik kelrodės rūkui
nuo regėjimo atriekti ir tarpai

nėra ir nebus kas sakymus šiuos
į tyriausias prieblandas sukarpo
arba mes to neišvysime niekuomet 

kartą jau ėjome per begalybę
kartą jau perbridom rugių varpas
išbridę ties šunobelėm
matėmę upę ir juodus gobtuvus po
baldakimais

matėme surištus riešus 
matėme atverstas valtis
kaip gyvatynus pilnus velnių

ar aš ar jie ar mes visi kartojome

volens nolens nori nenori
jei vienas klausosi kitas žiūri
tuomet viskas pavirsta
į apvalumą skyles ir nulį

jei mėnulis žiūrėdamas į žemę
o žemė atlošusi galvą
klausydamasi staugsmo 
mėnulio laukia