+1+

pilkas akmuo ant galulaukio murkdos lietuj
mėnuo
susikalba vienišas jis su praskriejančiais vėjais
kaip šermukšnis dangus
vakarėjant

mano jausmas medus kai tu nieko neklausus
žinai ko man reikia
susipina būna paukščio ir vėtrungės gėlos
tik aš dažnai su kitais nerandu
apie ką verta tylėti

todėl neužsičiaupdamas būna kriokliu kriokiu
į bedugnes skylėtas ausų
kaip žuvis žvilgsniu rėžiu į ant stalo
išmėsinėtą skeletą savęs
tai tik rytmečio natos