Mirtis visada beprasmė

Ar galit mane kas paskandinti?!

Kaip man visas kančias atiduoti?
Noriu kraujuoti…
Susigerti kraujo lašu ant juodos žemės
Pajusti laisvę, meilę ir…
Nejaust kančios.

Sulaužykit mane kaip aš laužau svajones.
Juk viskas pasaulyje tik tam ir sukurta.

Man užtenka to ką matau,
Nes tai netikra ir tuščia.
Lyg žuvys dūstam drumzliname akvariumo vandenyje.
O už stiklo laisvė, o po to mirtis.

Aš guliu ant juodos žemės laimingas
Ir pilnom džiaugsmo akim
Žvelgiu iš už stiklo į pavydulingas akis,
Jos kviečia sugrįžti, maldauja pasiimt jas kartu.
Bet aš negaliu.
Aš dabar laisvas esu.
Aš dabar susigeriu kraujo lašu.