Rifliuotos

mačiau aš lėlę kaip kamuolį apvalų
šviesiu pilvu į nakties langus
veidas prieš mėnesieną
akivarais bedugniais ritos
gal tada kai ledai kainuodavo
dvidešimts kapeikų važiuodamas
traukiniu į maskvą skaičiau
šaunųjį kareivį šveiką

dar kartą sakau kvailių kvailystės
kvailiams kryžius ir išsigelbėjimas
paštininkas su kepure kaip podagra
kaip rūgusios pelargonijos kopūstuose
bet nesijaudinki kol kas per daug
aš atskiriu dar kotletus nuo musių

vagonai bilda tai ko tada nesupratau
dabar jau aišku - kiekviena kelionė
turi savo kainą

vis daugiau ir daugiau nekilmingumo
apnašų akmenim sustingusių ir patinos
geriau tegu pamažėl visi
prie visko pratinas

bet šiandien man patiko viskas
žvaigždės kurios matėsi kaip rifliuotos
sukaltų vinių galvutės
visi kas kartais nepajėgia atsistot
stovėjo kaip stovi obeliskai

gal tik nemiela širdžiai buvo dirbtina
kaip padirbtas medus dobiliena
ir avys tavo kurios joje
be jokio tikslo rupšnojo žolę
ir ganėsi tarp dviejų
iš keturių ganyklos sienų