per pus

ak brangioji

jei iš raugintuose kopūstuose
augusių pelargonijų išsisunkusi sunka
skardiniu stogu tekėjo

jei karavaną aplojantiems šunims
sausros metu nuo rūgusios sulos
smegenims sausėjant

paskutinioji agonija prasideda
netikėtai kaip žaibas
perskeliantis perpus

uždenkime lavonų plėštines žaizdas
nes kas daugiau telieka mums
jei ne į juos plaukiančius
per upę lėtą it į dangų
nusėtą žvaigždėmis
pro užmerktus vokus
ramiai ramiai žiūrėti