Puodynė tuščia
laiko dulkių
Apglėbus visata erdvėj.
Panirus į tuštumą smulkią
Ieškot beprasmybės lėkštėj.
Ir juokiasi skaudžiai kvatoja
Didybės pilna visata
Tokia ta maža laimes šukė
Tikimybes surast ją maža.
Puodynė gviešiasi kai laiko dulkių
apglėbus visata siauroj erdvėj.
Panirusi į tuštumą kai smulkią
Ir beprasmybės ieškanti lėkštėj,
Vaiposi, staiposi, kvatoja
Galva didybės tampa prikišta.
Šukės, mažyte, juk - ne tau, meluoji,
Geidi baisiausiai būti atrasta. ;O)