Pikžolės

Dienos šviesoj nutilo gėlės.
Nebegirdėt jų skambančių balsų.
Tik kur ne kur pavieniui pienės
Dar šnibždas vienos - nuostabu.

Ir negirdėt vaikų krykštimo,
Tėvų ar motinų balsų.
Oi nesakyki, taip nebūna -
Aš vis aiškiau juk juos girdžiu.

Beliko vien tik tuščios kėdės.
Žiūrovų nebėra namuos.
Visi nuvyto tartum gėlės -
Per daug mažai jie gaudavo šviesos.