keturi pirstelėjimai

gražu nes beždžionėlė su žiburėliu šviečia mūzoms


pirmasis niūrokai
sūrstelėjęs pirstelėjimas
pro kiaurą žvaigždę

tai jaudinantys lyrišku
šilku apgaubti žodžiai
iš širdies gyvenančios
laukimu gera pradžia
bet daug darbo tylai


antrasis pirstelėjimas
tai šiurpas ant geltono
šuns kailio

užkasus sulos ryšulėlius
po lapais
atsitinka naktys be būgnų
peristaltika tarp žaibo
prieš audrą ir vėjarožės
vėjy kuri užsimerkusi
sustingsta prieš nudundant
griaustiniui


trečiasis verčiantis
iš kojų pirstelėjimas


tavo kimtelėjęs balsas
rūpestingų pirštų galiukais
paliečia smilkalo kančią
uždrausiu sau žiūrėti
į tave nuogą uždrausiu
pelenais trinti veidą
uždrausiu gyventi


ketvirtas pirstelėjimas
kaip pasiteisinimas

tikrasis sentimentalumas 
yra tas kurį pripildo
šunimis mitus apie gilgamešą
žarnas turiniu akis
ašaromis

verkiu ir loju
priešais kompiuterį