dalimis

kai sakau
nugara
po vieną slankstelį
laukų geltonumas
yra saulės dulkės
lašas lietaus
kuris prasideda ir praeina
rūko voratinklis
gijos tęsiasi
visai lyg būtume palėpėje
mes kalbame kaip kantas
su leibnicu
mes esame
filosofiškai nusiteikę
ir daugiau ant šito
nudėvėto lyg sena
dviračio kamera veido
nieko nereikia