Kasyklos

tu nepatikėsi vakar traukinys įvažiavo į klėtį
vėjarožės kaip žemuogės ar spangenos
pervertos klejonėse ant iešmo pražydo
loto krašte mėnuo iš atsivėrusios smegduobės
lotosu švietė

dabar aš klausiu tavęs gal kas nors
mūsų karalystėje žino kodėl
kai sultis granatų
apelsinmedžių giraitėje pradedi gerti
ar sukuri naujo eilėraščio pradžią
kažkas galingesnis už mus lyg juvelyras
patikrinęs prabą nustato tikrąją
tavo medžiagos iš kurios
kiekvienas esame nukaltas
ir inkrustacijų vertę

dangūs aptemsta balti žuvų ikrai
pilkumu virsta ir nestabdoma tėkme
srūva susimaišę su dukėmis
per surambėjusią niekieno žemę