Pasirinktoji medžiaga – fragmentas monotonijos,
kurioj kolonijos pelėsių siekia unijos
su karalyste Danijos,
kurioj geriau Nebūti negu Būti įsisūnijus
nuobodulį, neįsidukrinus jo manijos.
Paviršiaus tolis neša neviltin penkton – į jos
akimirkų nugludintą lygumą: knygos lapai sunkiai
skaičius kampučiuose augina. Versti tenka
atgal beveik kiekvieną – net nors išsisunk, kai
žinojai esant daug ir niekad nebuvai dar ten, ką
tik nuojauta papasakojo... o ir tai miglotai.
Taigi, tie patys mažmožiai, miestelių stotys,
kava pigi ir orūs atsargos pilotai,
ir manekenių eisenų klastotės,
tai toks periodas, ir normaliai jis tęsias,
periodas ne šiaip sau – vykdantysis...
pirmąsias neviltis o ir penktąsias
prisimenant. Ir žinant – jos ilgai dar vysis.