Kovno - 25

 

25 – serija

 

R. E. O

Oi, kaip smagu, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis mūsų tauta nepraranda vilties. Ji su džiaugsmu priima išbandymus, kuriuos siunčia Kūrėjas, ir juos sėkmingai išlaiko. Jau daug tūkstančių metų mūsų tvirtybė, meilė, virpesys vykdant Kūrėjo norą nesusilpnėjo. Nei viena tauta esanti po saule tokių išbandymų neištvertų. Tik mes sugebėjome mylėti ir tarnauti Kūrėjui anuliuodami savo asmeninius norus prieš Visagalio Norą. Mūsų meilė, atsidavimas, ištikimybė sudrebina dvasinius pasaulius. Net angelai neištvertų sunkumų kuriuos mes ištvėrėme. Mus, tūkstančius metų, negailestingai kankino stabmeldžiai, musulmonai ir krikščionis, bandydami priversti atsisakyti priesaikos kurią davėme Kūrėjui prie Sinajaus kalno, o mes iki šių dienų, ir visada išliksime ištikimi, Kūrėjo mylimi vaikai.

 

Poelis Evedas

Rav Efraimai, ką mums daryti? Mūsų brigada siunčiama dirbti į oro uostą. Dabar žiema. Brisdami per sniegą mes išeiname į darbą. Dar būna toli iki saulėtekio. O patekėjus saulei mes dirbame išsijuosę. Vokiečiai ir lietuviai neleidžia atsikvėpti net minutei. Todėl neįmanoma pasimelsti Šmą maldą. Mes atmintinai meldžiamės atkarpomis. Ar taip galima? Gal galėtumei patarti, kaip šioje situacijoje mums melstis Kūrėjui?

 

R. E. O

Šiuo atveju darbininkai neturi kito pasirinkimo, kitos galimybės, todėl tegul skaito kuo didesnes atkarpas iš Šmą maldos. O per pietų pertrauką, kuri po pusiaudienio, tegul pasako Šmą visą, nuo pradžios iki galo. Aš žaviuosi paprastais žmonėmis, kurie sustirę, išvargę, išalkę, bet rūpinasi savo siela. Sunkios sąlygos neištrynė iš jų širdies žmogiškumo. Juos myli pasaulio Valdovas.