*132403152019

Taip. Ji buvo nepaprastai graži.
Taip. Ir aš mačiau ją.
Nepaprastai graži ji buvo.

kas yra ji, Martynai?
– Mirtis mano miela, Mirtis...

***

Mieste prasidėjo karnavalas.
Aš nežinau kur pabudau,
Ar tai buvo Rio, o gal Madridas, Barcelona?
Mane stūmė banga,
Geismu pertvinkusių pusnuogių kūnų.
Į varinių eiles pynėsi šūkiai,
Žingsnį diktavo mušamųjų komandos.

Nesvarbu kur aš, o gal mes, buvom patekę.
Šiandiena esti. Esti paskutinė diena kai tu čia.
Jie man sakė: Jeigu – jeigu. Jeigu rankas surištų, vien todėl, kad sako nepaleisk manęs.

Ir buvo sunku atskirti iš dangaus besileidžiančius angelus, nuo parašiutininkų marinų.
Galva svaigo, nuo rėkiančių čigonų, žydų, raganų ir vienuolių.
Mačiau, kaip lekia laumės prisigrobusios vaikų.
Mačiau, kaip tiesiai, aplenkę mirtį yra imami į dangų.
Mačiau, kaip šauna į nugarą spalvotaodžiam vyrui.
Išgirdau, kaip po kojom dūžta stiklas,
Žmonių gyvybę apleidusiomis rankom.

Aš nič nieko nežinau.
Tik žmonės šaukia, jog tai paskutinė diena žemėj,
O valdžia, šia proga, nusprendė padaryti paskutinį rojaus išpardavimą.
Ar Jūs pamenate Varpus? Hemingvėjaus varpus?
Kai iš bažnyčios po vieną, plakami žmonės, žengė juosta į prarają?
Panašiai jautėmės ir mes, paskendę geidulingose prakaito ir mėsos bangose.
Eilė tave stūmė į priekį, o čia nebebuvo prasmės klausti kas esi tu.
Mūsų veidai jau buvo išvagoti godų,
O tai tik mūs kelio žemėlapis erdvėje ir laike.
Kitaip tariant Gyvenimas.

***

Pagaliau aš pasiekiau skardį.
Čia pasitiko: Policininkas, Šamanas ir Ji.
Dieve, kokia čia ji pasirodė graži.
Dieve.
Akimirksniu suvokiau, kaip nekenčiu žmonių,
Savo paties giminės.
Policininkas man šovė į kairį kelį,
It kiek pratęstų manąsias kančias čia.
Šamanas du kart trenkė į veidą
O aš kritau.
Kritau pas Ją.
Pas Bedugnę.
Į akliną, amžiną tamsą.

***

Jaunuolis, savo kalėjime apšviestu veidu pamatė,
Jog gipsinėje liustros dekoracijoje nieko netrūksta.
Tą pat akimirką suprato, jog visas jo kalėjimas būta apgaulė.
Valtelę trankė bangos, nes ežeras pakilęs į dangų
Sustojo momentume.

Aš girdėjau giesmę, kuri prasiskverbė pro žmonių aimanas, dainas ir klyksmus.
Angelai, kuriais netikiu mojo.
Ir sapnas pagaliau tapo realybe.
Bedugne Bedugne,

O kodėl mes tokie kvaili ir naivūs?

1323
0315
2019