Jei tave paversčiau sapno karalyste,
Iš kurios sugrįžti jau nebūt jėgų –
Amžinai mylėti, niekada nevysti
Ir jausmus paleisti saulėtu taku.
Bet širdis kas kartą taip paikai suklysta
Ir kaskart suklumpa tarp margų gėlių,
Ak, tai buvo sapnas, tik paika jaunystė,
Buvo ir pradingo, grįžt jau negaliu.
2019-03-07 12:39
popsiškai paprastai, bet paprastumas nėra blogis :) 3-
2019-03-06 17:16
tokia liūdna...
2019-03-06 14:36
Jūsų užsispyrimas neturi pagrindo...
2019-03-06 14:16
Deja, ne. Negrįžtama. Nei į vaikystę, nei į jaunystę. Tai tik tolimų atsiminimų skaudus aidas. Ne, rodos, nesuvaikėjau,tai tik bandymas žodžiais nuskaidrinti labai
sunkias būsenas. Ir pavasariai būti nebesugrąžinami...
2019-03-06 13:48
sugrįžti į praetį visada galimą, ypač į jaunystę.aš net į vaikystę sugebėjau sugrįžt - suvaikėjau - palaiminga būsena
su pavasariu, mieloji:)(: