rašyk.lt: Kūriniai / tumanpasakyk / Iki skausmo

Apsikabinusi pečius, bučiuodavau vien mintį.
Tu atėjai. Ir aš tavęs sulaukiau,
Nenusirengus rūbo lovon guldama
Žiema.
Nuščiuvęs vėjas neišdrįsta sutrukdyti
Kaip tyliai krenta šaltis naktį ant laukų
Ir tik aušroj visų dievų vaikams stebuklais virsta
Ji viena.
Kai po stiklu nučiupinėtu stringa laikas,
Kai elektroninių šunų lojimais sapnas pasibaido,
Rytai su naktimis sumainę kortom juokias
Nejautra.
Pamesti palto sagą aplenkiant benamį,
Laukan išmesti vorą, degint plaukus,
Ir vandenį į akmenį pavirtusį po gatvę spardyti
Klaida.
.
.
.
*2018. 12. 29*

Blogas komentaras Rodyti?

2019-03-06 20:35

tumanpasakyk

@Nuar, ne tik žodį valdote, bet ir skaityti mokate sumaniai. Malonu, ačiū. :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2019-03-06 20:20

Nuar

Nors ir keistai nuskambės, tikrovėje šis eilėraštis susideda iš keturių trieilių strofų, kuriuose po vieną paskutinį žodį, vardan akcento, perkelta į atskirą eilutę. Bandžiau skaityti taip, kaip pageidauja autorius, tačiau nepatiko. Trikdė privaloma pauzė prieš į ketvirtą eilutę iškeltą žodį, išryškintų akcentų gausa ir vienodas perteikimo būdas, pasireiškiantis tokiu pat pasikartojančiu priverstiniu perkėlimu, kuris galu gale pradėjo rodytis, kaip prievarta skaitytojui. Mintyse sukilnojau žodžius atgal ir tada eilėraštis atsiskleidė visu savo grožiu. Pilnumoje galima pajusti kiekvienoje strofoje esančią vidinę jėgą, mėgautis rimavimo darna, esant pasirinktam sudėtingam rimavimo būdui. Gražus eilėraštis ir vertas dėmesio. 4 su pliusu.:)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2019-03-06 17:56