Rudens drabužis

Rudens lietaus drabužis
Ant vakaro pečių
Šalna toks susigūžęs – 
Ir tu tyli svečiu.

Lašai lijundros pirštų
Krūtinės vidury –
Kaip norimą pamiršta,
Tarytumei turi.

Lyg šitaip esti liepta
Buvojime dienų – 
Žaizdos šermukšnių liepsną
Po sniegenos sparnu.

Taip norimas netampa,
Ir duotas per sunku – 
Užgesus šerkšno lempa
Užu širdies langų.

Nakties tik basas gruodas
Pro kūną į duris,
Kaip artimas paguodos
Ar prieglobsčio žvėris.

Taip gimstama iš lėto
Artėjant nuo savęs – 
Šešėlis sielos vietą,
Ruduo, tavim vedąs.