Rašyk
Eilės (72127)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10341)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tiek metų prabėgo...
Vaizdinys likęs labai fragmentiškas, su vos keliais ryškesniais motyvais.
Padėjus tašką, knyga buvo užversta.
Jaunuolis atsistojo ir užsirūkė. Pro šiaurinį langą jau krito brėkštančios saulės šviesa. Ši, kambarį užpildžiusiems dūmams suteikė tūrį.

Aš nebūsiu pamokslautojas, tačiau Jaunuolis, padėjęs paskutinį tašką savo kūrinyje, manė, jog pagaliau užmigs ramybėje. Taip, užbaigęs savąjį darbą, nebevirė kavos. Šį ryt išgėręs puodelį arbatos gulė į porceliano šukėmis klotą guolį ir ironiška šypsena veide užmigo.

Tiek metų prabėgo, o aš vis dar nesuprantu to Jaunuolio.
Tiek metų rašau apie paskutinį jo rytą, kurio pats savoje ramybėje sulaukt negaliu. Žinau, kad Jūs klausite ar tai tiesa ar tai melas? Žinau, kad klausite, taip buvo? – Tai yra realybė ar sapnas? Jis – tai kas? O aš tegaliu Jus paguosti – to dar nebuvo. Nebuvo nei čia žemėj, nebuvo nei ten sapne. Aš vis dar laukiu, sužinoti kas netiko vėliau, tačiau čia laikas teka nenuspėjama srove. Lyg padėjęs tašką, tas – anas, Jaunuolis baigė kūrinį, kurio dar nepažįstu. Lyg jis nežinia kur pabaigoje, nors aš su Jumis dar tik prieš pat kūrinio pradžią. O galiu Jums papasakot, ką sapnavo, šis nelabasis:

– O jis sapnavo mane.
Jis sapnavo mane stovintį prie palangės, čia, ir pasakojantį Jums šią istoriją. Jis sapnavo, jog mano kojas pradeda lieti tykus potvynis, jis sapnavo, jog pats nežinojau, kas pamiršo išjungti kavos aparatą, o dabar laiptais liejas esspresai. Jis sapnavo, jog mano aliejum teptas portretas pažvelgęs į savo akis žengė kiaurai veidrodį atgal į drobę. Aš nežinau, tačiau tame pačiame sapne anas sakė, jog portretas išėjo kažkur į vidurį niekur, kažkur niekada. Išėjo ten kur kitas Jaunas Žmogus visą amžinybę tveria, lig ims kas ir atvers jo kambarėlio duris. Tada mėnesienos šviesa, atsispindėjus per veidrodį atskleis pačio veidą. Sako tada ramybę duos jo prakeiksmas. Sako tada amžinybę (nors ir ironiška) pasitiks pabaiga.
Kol portretas keliavo drobe, jau minėtasis Jaunas užmigo savo varge. O tie sapnai kaip visada – arba apie sustingusią – varpo laukiančią stotį arba pasakišką sodą, kuriame pirmą kart buvo išgirsta pranašystė.

Šį kartą Jaunas Čialstono žingsneliu paprasčiausia keliavo laiku. Stotis (varpo vis negirdėt), Sodas (dainuoja vaikai), Peronas (žmonės sustingę), Sodas (Aplink fontaną šoka vaikai), Vėlei stotis (Titanų pavidalo kolonos laiko skliautą), Vėlei Fontanas, o čia juodom sutanom apsidėję šventikai ratu siunčia indą. Siunčia ratu, bet niekas nedrįsta pasemt. Vaikai. Jaunas, savo sapne atmerkęs akis šį kart išvydo už marių, horizonte plytinčius kalnus. Ir keista būta ten Jaunam, nes rankoj bandžiaus lazda, o avelės per visą lauką, per visas marias nematyt. Oi keista Jaunam, jog kiek bežvelgtų, šauktų ar lauktų, avelėms prapuolus Saulė liko įstrigus savam zenite. Aplankė bandžių mintis, kad pastebėta, apsemtu mišku slinkus valtelė yra tai ką jis savam Dao čia saugo. Slinko figūros dvi. Kaip vėliau Jaunas suprato, būta valtelėje Svečio, kartu ir Kleopo. Šie yrėsi užu horizonto.

Tad ar Jums dar nekeista? Jog taip neatsakingai užmigęs, amžiams budėti prakeiktas Jaunas liudija tiek varpo laukiančią stotį? Tiek nuostabų sodą, tiek valtelėj paskutinę Kleopo kelionę?
Jums, kur apsiskaitę sakyt net nereikia, kad Kleopas ir gimė, jog galiausia Svečią išplukdęs, pats amžiams mariose pasiklys. Jums žinoma, kad šio asmens vienintelė svajonė – niekada kojomis nebeliest žemės. Taip pat, ar Jums nekeista, kad pats kažkada gyvenau ten vidury niekur, ten niekada, kur kali Jaunas ir dabar pro šalį radęsis tematau languos tamsą. Tiesa ir ta, kad Senis seniai miręs, bet apie jį visai kita istorija. Tad ar Jums, gerbiami, nekeista, iš kur visą tai, it pats buvęs – žinau?

O atsakymas, iš tiesų labai paprastas. Kai mane lankė ramybės neduodančios naktys – sugalvojau Žurnalistą. Šis veikėjas viską matė. O kai sakau viską – tai ir turiu omenyje – v i s k ą. Bet tai buvo etiškas žmogus. Daug matęs, mažai kalbėjo, net ir man – paties tėvui.

Taigi, grįžkime prie motyvo, kai Jaunas, savo sapne, kartu su zenite sustingusia saule išlydi valtelę užu horizonto. Tą akimirką, kai valtelė kirto ribą ir šios visai nebematyt – istoriją pratęsia Žurnalistas:

– Tai įvyko Ežere. Šis plytojo už horizonto, buvo beribis. Čia viskas virš vaterlaino bylojo esatį ir gręžės ateities link, o povandeninis pasaulis pasakojo tik apie tai kas jau įvykę. Pats čia, lengvu žingsniu keliavau Ežero paviršium. Netik todėl, kad gimiau be akto iš tėvo ir dvasios, bet ir todėl nes visą matęs, žinojau kaip žengti čia ir dabar.
Valtelę nešus srovė visai išsisklaidė ir šiai galutinai sustojus, ilgai netrukus ant borto nusileido Paukštis. Paukštis pasirodė esąs Šamanu. Pats priartėjęs valtelės, prisėdau ant paviršiaus ir įdėmiai žvelgiau kas nutiksią toliau. Šamano paragintas Svečias ištiesė ryšulėlį su indo šukėmis. Kartą jau teko matyti šį indą, kai jį suko iš rankų į rankas, juodom sutanomis žmonės, sustoję aplinkui Fontaną. Kartą teko, bet čia pirmą kartą, išvydau šukes. Šamanas atsargiai apžiūrinėjo kiekvieną dalelę, šnekino, uostė, bandė atrasti vietas. Galiaus atsiduso, iš savo apsiausto išsitraukė dubenį, kuriam kruopščiai trynė šakneles. Nežinia kiek taip tylomis buvo praleista laiko. Beribis Ežeras nepažinojo Saulės, o diena čia amžina. Sakytum nuo lentos pakėlus figūrą, perkeliu ant kito langelio. O šis laukimas, būtent simbolizavo tą pereinamą būseną – iš vieno į kitą.

Čia, Jus, mano gerbiami, turiu įspėti, jog negaliu nusakyti kas tiksliai įvyko, nes šį subtilų ritualą be proto sunku žodžiais nusakyti, o Žurnalistas, kad ir koks talentingas, nesugebėjo sudėlioti žmonių kalba. Todėl viso labo atpasakosiu ką iš Šio supratau:

Pasirodo, minėta šaknis būta medžio, kurį savo namuose (kol dar tokių buvo vertas) augino Žmogus Juodu Liežuviu. Vaisių, o tuo pačiu Sėklą, šio medžio Ž. J. Liežuviu parsigabeno iš Sodo, kuriame žmonės saugo Fontaną. Daugiau apie Liežuviu nepasakosiu, nes apie jį galime sužinoti iš kūrinio, kurį anas pavadino Knyga. Tačiau apie tai kur šis Kūrinys esti, gali pasakyti tik pats Žmogus Juodu Liežuviu, tačiau, pats (kaip ir kūrinys) yra neatmenamai seniai dingęs. Būtent tam, jog atrastų šį atsakymą, Šamanas, ir susitinka su Svečiu beribiame Ežere.

Ai, aš Jums, gerbiami, tikriausia taip ir nepaminėjau, jog Svečias tik sutikęs Šamaną, klausiamu žvilgsniu ištiesė popieriaus skiautę – čia kurios vieno kampo trūksta, pačioje būta du ratilai auksu žibančio acto žiedų. Lapas be datos, tačiau pasirašytas Svečio ranka Šamano ir paties Žmogaus Juodu Liežuviu. Prašau atkreipti į tai dėmesį, nes šis momentas mūsų istorijoje yra labai svarbus.

Tad Šamanas kruopščiai sutrynęs šakneles šias sudeda pypkėn. Tuščiu dabar dubeniu pasemia vandens ir užkūręs pypkę suka ratu. Pradžioje Svečiui, vėliau Žurnalistui šis – Kleopui pasiūlo, tačiau anas visai praradęs smalsumą atsisako. Pypkė grįžta į Šamano rankas, o jis patraukęs dūmų pūsteli į dubenyje esantį Ežero vandenį. Nepatikėsit, bet vanduo nusidažo skaisčiu vermilijonu ir užverda. Tada dubenin sudedamos šukės ir kyla garai.

Dabar yra metas ekskursui:
1. Tik pradėjus dirbti su šiuo ekskursu – Youtube išmetė reklamą siūlančią virtualios realybės akinius, galbūt tai ženklas? Galbūt tiek to. Let's be reasonable.
2. Tik užkūrus pypkę nuskamba Stoties varpas. Žmonės atgyja ir pradeda lakstyti žingsnio dydžio plytelėmis. Jaunas su sava tuščia drobe skuodžia išėjimo link, tačiau tik pasiekus Peroną patiria, jog čia vis dar situaciją gaubia amžina nežinia.
3. Tik į dubenį sudėjus šukes, Jauną iš vidaus it žaibas trenkia ir šis krenta savo sąmonės bedugnėn.
4. Traukinys savo vietoj, po sekančio varpo dūžio pajudės į pažadėtąjį rojų.

O dabar grįžkime į valtelę. Anot Žurnalisto, Šamanas įmerkia savo kairį delną į dubenį ir iš šio ištraukia vientisą indą. Believe it or Not. Čia prasideda antra scenos dalis. Valtelės centre ištiesiamas popieriaus lapas. Šamanas, kartu su sklidinu indu, dangaus link iškelia neįtikėtinai greit pūti pradėjusią ranką ir paprašo Svečią šiam ištiesti savąją.  Šamanas tvirtai suima Svečio plaštaką, užsiverčia indą ir lig galo ištuštinęs vožia ant popieriaus.

Tiems kas, gerbiamieji, yra pakankamai apsiskaitę, pasakoti nereikia, jog „Mažoji Legenda“ yra pranašystė apie veikėjų susitikimą puodelio dugne. Tiems, mielieji, kurie teisingai suprantą pranašystę, pasakoti nereikia, jog būtent šią akimirką, po apvožtu indu vyksta mitinis susitikimas beribiame ežere, kur iš skliauto lyja rūgštim.

Šamanas spjauna Svečiui į delną ir šis užsidega mėlo ultramarino ugnimi. Turinys delne kunkuliuoja, keičia savo agregatines būsenas lig savyje pačiame radęs harmoniją užgesęs sustingsta.
Štai, prie mūsų akis, mistinio Fontano Sodo vaisius. Kas galėtų pagalvot?

– Kas nutiko toliau? Klausiu Žurnalistą, o jis neramus tyli. – Na kas?
– Tada realybė skyla. Amžina tampa akimirksniu, taip pat, laikina suakmenėja amžiams. Nuo čia tikrovė save manifestuoja dviem pavidalais vienu metu. Vienu iš kartų Svečias godžiai suryja vaisių ir miršta. O iš jo plyštančios krūtinės išropoja Žmogus Juodu Liežuviu. Šis iš už anties išsitraukia Indą ir pasėmęs dubenyje skaistų vermilijoną išmaukęs vožia šalia ant lapo. O kitu nuskamba Stotyje varpas, po kurio iš sąmonės bedugnės grįžtąs Jaunas pradeda vytis į pažadėtą išvykstantį traukinį. Believe it or Not, bet šį kart Jauname nelikę jokių dilemų. Šis aplenkia pakelėje lūkuriuojančią Naująją Viltį, taip pat, stoviniuojančius žmones. skuodžia rankomis virš galvos iškėlęs savąją drobę, tačiau šį kart joje jau esti atsakymas, kurio tiek amžių laukė. Netikėkit manim, bet traukinys sustoja. Atsiveria durys, kartu su durim, kambarėlio kuriame amžinai tūno tikrasis Jaunas. Iš traukinio išlipa Žmogus ir Jaunam ištiesia popieriaus skiautę su dviem auksu žibančiais acto ratilais. Šamanas šypso. Tik Jaunam suėmus popieriaus lapą, dar kartą nuskamba varpas. Tik šį kart toks skardus, kad skrodžia kiaurai šią ar aną realybes, kiaurai sapnus ir fantazijas, kiaurai tikrovę. Aidi į kosmosą, į kitas galaktikas, aplenkia laiką ir pavėluotus dead-line'us. Grabe sukrutina Pilotą, Dantę, Bulgakovą. Ištikusias ir belaukiančias gamtos stichijas. Ir savam zenite – trenkiasi atgal. Kiaurai Jaunojo kalinio sąmonę, kartu su per veidrodį atsispindinčia mėnesienos šviesa, kuri šį pažadinusį manifestuoja du dalykus. Pirma – amžius stebėtoje gipsinėje liustros dekoracijoje nieko netrūksta. Antra – kiaurai veidrodį
iš drobės peržengęs mano aliejumi teptas portretas – įėjęs pro duris Jauną bučiuoja į lūpas. O čia jau pabaiga. O čia saldžioji mirtis, kurią suvokęs Jaunuolis padeda tašką.

Nes jam neberūpi, jog Puodelio dugne įsisiautusi audra taršo valtelę, kurioje Šamanas su Žmogum Juodu Liežuviu atradę taiką šypso. Nes jam neberūpi, jog pagaliau pildosi Kleopo svajonė. Nes kvailys svečias žuvo naivioje viltyje. Ir nebebus pranašystės ir nebeieškos žmonės, kur slypi Indas, nuskendęs Indo dugne.

Neklausk, gerbiamasis, koks likimas Žurnalisto. Čia jau Dievulis tvarkys.
O aš padedu tašką. Ir matydamas horizonte besileidžiančią Saulę gesinu cigaretę. Metas užversti knygą ir amžiams užmigt. Jog pagaliau pabustų Jaunuolis ir savam Dao eitų ramus






1847
0301
2019     



. Taškas .

2019-03-01 18:49
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-29 23:47
Julija Mėčiuvienė
kur  Esi?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-24 21:34
Julija Mėčiuvienė
213424042019
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-24 21:34
Julija Mėčiuvienė
1829 24 04 2019
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-24 18:29
Julija Mėčiuvienė
1829
0424
2019
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-24 18:28
Julija Mėčiuvienė
................................................................................................................................
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-20 12:02
Julija Mėčiuvienė
Šamano patarimai
2013 - 11 -11
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 21:39
__________________
savąją. Šamanas
2019(      )
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-05 00:53
klimbingupthewalls
juk ne Eilės, perkėliau į Prozą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-04 16:44
Julija Mėčiuvienė
dar vienas laiškas rašykiečiams?
su pavasariu!
164303042019
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-02 22:45
bsn
bsn
biški daugoka teksto kaip pezijai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-01 19:36
Makalajus
Ha. Pavasaris atėjo. O kas būtų pagalvojęs? a?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą