Rašyk
Eilės (75380)
Fantastika (2217)
Esė (1518)
Proza (10635)
Vaikams (2540)
Slam (50)
English (1161)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš tavęs vis kas kartą labiau nepažįstu,
Kaipo lietūs nežino savęs prie giedros,
Kaip kentėjimas laimina galią draugystės – 
Kas ją mums, nors ir menką, brangi, išraudos.

Kai tolėju nuo tavojo balso tikrumo,
Lyg akmuo į pakalnę, lyg upės vanduo –
Šia diena ąžuolai pasislėpę už krūmų,
Naktimi po tikėjimu – gležnas želmuo.

O nuvargusiosios lūpos skaudėjimo galią,
Tarsi durklas į širdį nutyli kraujus,
Praradimui palaimina dalį drugelio,
Žvėrimi mirtyje, kad nebūtų gajus.

Ir nekaltinu nuodėme esamo laiko,
Kai žaizda alkana – nėra skausmui ribų:
Toks turėjimas sielą prie sielos išlaiko,
Toks tylėjimas moko vis žodžių kitų.

Nepaseksi man klystkelių – temsti jau temsti:
Teisingiausia klaida padaryta kartu,
Tu numegzki iš buvusio laiko man ramstį,
Iš anos praeities, iš gerųjų vargų.

2019-03-01 14:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-01 21:35
Nuar
Gražus eilėraštis. Ypač paskutinis posmelis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-01 16:09
tictac_it
lietuviški brūkšnai va tokie – – – yra :) , o lietuviškas eilėraštis toks kaip šitas :)) normalus   4-
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą