Sonetas 12

Kiek skausmo čia. Už durų uždarytų
Suku ratus tamsiam kančių miške.
Patark, kaip rasti kelią man iš čia,
Kaip gyvai dar sulaukti kito ryto!

Neteisk manęs. Aš atėjau sutrikus,
Ir stengiausi atrodyti stipri.
Pradėjau jaust, kad gal esu svarbi.
Kad prasiskleisiu kaip gėlė, čia likus!

Tarei – išeik, nors aš džiaugiausi tyliai,
Kad senka skausmo jūra pamažu.
Kad esam Groot‘o kamuoly kartu,
Kad būsiu dar ilgai Psilocibilė...

Aš savyje tiek daug jaučiu spalvų!
Padėk man jas išpiešt! Kol nevėlu...