Daugiau meilės...

Kruvinais pirštais ir galva į sieną tu rinkai likimo šukeles
mano fantazijų šaly -
nuogas, valiūkiškas ir vaikiškas kaip mirštant:
"padėkite, jis dūsta"...
Beplaikstomas aidų į keturias puses.
kaip dvesianti kalė pusny nusprendei pasilikt rusy,
klaida į mano pusę - uždusiu, pažadu uždusiu...

Ligonio akimis bandei pasmaugt mane savo pačios plaukais -
iš kur tiek laimės pasiklydus?
dėliojai mano nuotraukas ir žudei -
pirma tą, kur ramuniu pievoj,
po to žiemą...

Nekęsdamas sukūrei mano antrą veidą -
patinkanti labiau, nes pavadint kale galėtum -
nenešiosiu!
Parduok mane, kaip brolis motiną parduoti bandė -
už litrą kraujo užkrėsto mirtim -
ir iki dugno pasisemt gyvybės...

Naktim, alsuodavau anksčiau - tiktai naktim,
dabar tave košmaruose išvydau - neilgam...
peiliu, ar dalgiu nusipjaut gyvenimo giją?..
Gal pasikart - dramatiškai, gandai per kaimą lėks,
o kūna vanagams palikit,
tegul gyvena kol padvės...
O vis tik myliu tavo ranką sau ant krūties...