Padėka...(minčių kratinys...)

... Turėdama tave...
norėjau į savų akių gelmes
Sudėti visas dangaus žvaigždes...
Bet kaip ir pasakoje visada
Nors ir gera...
Bet vis gi viskam ateina pabaiga...

... dėkoju Tau už viską: kad buvai šalia, už visas laimės akimirkas, už šilumą, už supratimą, už tai ko niekad neturėjau, už tas mintis, kurių iš Tavęs pasisėmiau, už visą tą gėrį, kurį su Tavimi patyriau, už patirtį ir už kasdienius džiaugsmus...
... Ačiū Tau už sapnus, kurie Tavo dėka tapo spalvoti...
... Ačiū Tau už aistros kibirkštį ir už gėles, raudonas gėles, kurių dėka mano veidą nušviesdavo šypsena...
... Ačiū už tą žvaigždę, Mūsų žvaigždę, į kurią dabar žiūrėdama naktimis, matau Tavo akis...
... sako: "deimantai šalti... "
... Ačiū už tai, kad būdamas brangakmeniu buvai karštas kaip ugnis...
... Ačiū už įgyvendintas svajones...
        . . . AČIŪ, KAD BUVAI . . .