Mėnulio Sodas

Aura (nimfa)
Barotenderis (barmenas Rimantas)
Celestas (paklydėlis)
Iškaba (iškaba)

(Celestas klaidžioja po miestą)

CELESTAS
Aplinkui viskas svetima ir neregėta
Nepažįstamas man šitas svietas
Šalimais manęs veidai praeivių
Spokso, skuba tarsi vietos sau nerastų
Tačiau dabar rimtesnė bėda mane kankina
Negaliu apie kitką galvot, tarsi viskas užrakinta
O, Dievaž, kiek dienų praėjo
Kaip burna lašo neturėjo.
Prakeiksmas mano, atpildas mano
Velnio lašai jugi taip puikiai varva ant kaklo
Kur po velnių šiam užkampy rasti man barą
Ir praleisti šią naktį slopinant tą marą?

(ieško baro)

IŠKABA

Ei sustoki, praeivi guvus
Ateiki pas mus į namus
Čia gausi visko ko širdis užsigeis
Nuo kompanijos iki alaus rūšies Weiss
Tad nieko nelauk, užeiki pas mus
Ir pamirši visus savo šiandienos vargus

(apžavėtas Iškabos, Celestas kelią kojas vidun į smuklę, joje groja rusiška muzika, periodiškai orą skrodžia keiksmažodžiai bei klegesiai, karts nuo karto atsiranda kas nori išspręsti problemas, tačiau problemų pas nieką neranda)




BAROTENDERIS

Sveikas, patrone, matau ne vietinis būsit?
Keistai atrodot ir jei atvirai netinkat prie vaizdo
Tačiau čia jau ne mano problemos, ko pageidausit?
Bet nepatarčiau iš meniu rinktis mūs maisto

CELESTAS

Ne maisto aš čia pas jus atsidanginau
O, hmm, malkų savo sielai greičiau
Miesto gūsiai ją bene užgesinę
Greičiau man vodkos stiklinę!

(gauna stakaną degtinės, kas geria šnapšę iš stiklinės?)

Geri jūsų degalai, Rima
Jaučiu kaip ugnį manąją atgaivina!
Tačiau vienam gerti šiek tiek nuobodoka
Ne tam mokų šį gerą grašioką
Gal žinot su kuom galėčiau praleisti naktį kartu?
Jeigu suprantat apie ką aš kalbu

(Barotenderis mirkteli ir parodo žvilgsniu į kito baro gale sėdinčią moteriškę, Celestas gausiai palieka arbatos)

O, dama manoji, negalėjau nepastebėti jūs grožio
Spindit netgi iš kito pasaulio krašto
Prisiekiu, išties, nesakau to kiekvienai
Jūs man vienintelė šiąnaktai
Tai ką manot, paliekam šitą bestijų irštvą
Ir parodysiu jums pasaulį dar nepatirtą





AURA

Ak, berniok, nepatirtą sakai?
Nejaugi atrodau taip skaisčiai?
Ak, nenusiminkit, pasiulymą jūsų priimt ketinu
Tik su iškalba savo šiektiek išmušėt iš vėžių
Pats irgi atrodot neprastai, daugiau išgėrus netgi skaniai
Kurgi nusivesit mane būt jūsų šiąnaktai?

CELESTAS

Kur ponia pageidaujaut, ten ir nuvesiu
Kaip tik žinau vietą gerą, be svetimų nosių
Romantiška netgi, po atviru oru
Mėnesiena skaisti, galėsiu gėrėtis jūs sodu
Naktis gal ir šalta, nenukabinkit nosies tiktai
Susišildyt kartu bus progų tikrai
Negaliu nuo jūsų atitraukti akių
Greitai nebesuvaldysiu ir rankų
Nors naktis ir ilga, bet delsti neverta
Lekiam iš čia kol aistra mūsų verda

(sumokėję už Auros gėrimus, veikėjai patraukė miesto sodan)

AURA

Einam kaip pasiute, viskas taip staigiai
Nespėjau net paklausti kokio vardo būtai?
Aš Aura beje, ir mano naktis nepigi
Tad tikiuosi ši naktis nebus atgrasi

CELESTAS

Celestas būsiu jums vardu
Aura, negi nematot, kad lemta mums būti kartu?
Mažmožius palikim dienai rytojaus
Dabar aš noriu patekt i jūs rojų



AURA

Ak, neplėškit mano drabužių taip grubiai
Nesielkime viens su kitu kaip urviniai
Suknelė, kelnaitės lengvai nusimauna
Štai ir jau stoviu kaip prieš kariauna
Mėnesieną šviesi, matau, kad pas jus stačias
Žinau, kad ir jūs jau norit to pačio
Apkabinkit mane, suimkit tvirčiau
Šaltą darosi, gal galim greičiau?

CELESTAS

Leiskit pasigerėt jumis minutėlę
Akis atgaivint po darbų visumėlę
Akyla esat, tik žvilgsnis gašlus
Tačiau kiaurai mato visus mano norus
Neatsiliksiu ir aš, bet pirmiausia visų
Leiskit ir man jus nužvelgti galva iki kojų
Jaunatviškas veidas, net širdis žiūrint virpa
Tik mano bučinio ant jo pakolkas stinga
Stangrios krūtys, nemenko dydžio
Tikrai sutalpinčiau tarp jų savo bybį
Liemuo lieknas, meilus
Mielai uždėsiu ant jo savo delnus
Pagaliau priėjau prie to ko labiausiai geidžiau
Bet viska dengia jūs krūmai, prisiartint reikia arčiau
Ar man vaidenas, ar jūs rimtai?
Taip ir galvojau, kad viskas klojas per gerai
Rupūs miltai, šimts perkūnų!
Jūsų sodas pilnas gyvūnų!