gal gal gal gal gal

į ištižusias sienas 
badai pirštuku;
į mėsingą
kėdę mane
pasodinęs
stovi tvirtai
ant veidrodžių
krūvos
aš lėtai
prieisiu, šluotražį
į pentagramą
panardinsiu

ir ateini smegdamas į
grindis apšerkšnijusias.
bandai apkabinti
lyg vandeniu srūvančią
ištekėti
į
klumpes
prie tavo
svirno
akys
smilksta
apglušusio
kūno
veidrodžiai
suminti.