.

Grąžink mane veltui
Aš nemokama tavo
Palaima
Kaip peilis lėktuvo
Per dangų
Taip dažniausiai
Užuodžiu tave
Susapnuoki
Kaip krenta
Sniegas bebaimis
Ar sušlapusi
Popieriaus gervė
Taip pasislepia
Delnas delne
Taip pasistiebia
Daigas užaugti
Mintys kaip
Boružės karstos
Tarp pirštų
Tie kas ne vienas
Užmiega
Niekada neįvertins kitų
Mes kaip byrantis
Laikas
Kaip medžiai miškų
Kurių kažkas
Nepalieka gyvų
Mūsų sielos
Kaip akys
Nubegančios
Laikraščiais
Po to visvien
Reikia paklausti kitų
Kaip nurimt
Kai žinai
Jog prarandame
Laiką su tais
Kuriems jis beveik
Pasibaigęs
Mes ką tik nukritusios
Snaigės ant grindinio
Kraujas akių
Prisidengiam sniegenom