Vis arčiau ir arčiau prieini,
Putinais raudonai pasipuošęs
Ir ant kaklo vainiką dedi,
Nuviliojęs nuo vasaros puokštes.
Vis dar laukiu dienos pakrašty,
Jos išeinančių - šildančių gluostų,
Ji tokia man kas kartą brangi,
Tarsi būtų saugiausia iš uostų.
Vis arčiau ir arčiu prieini,
Tarsi tyliai norėtum paguosti,
Kad ruduo tik gamtoj -ne širdy,
O ji grįš, kad laukimą išpuoštų.