Vasara

Vis arčiau ir arčiau prieini,

Putinais raudonai pasipuošęs

Ir ant kaklo vainiką dedi,

Nuviliojęs nuo vasaros puokštes.

Vis dar laukiu dienos pakrašty,

Jos išeinančių - šildančių gluostų,

Ji tokia man kas kartą brangi,

Tarsi būtų saugiausia iš uostų.

Vis arčiau ir arčiu prieini,

Tarsi tyliai norėtum paguosti,

Kad ruduo tik gamtoj -ne širdy,

O ji grįš, kad laukimą išpuoštų.