Ant pilko kilimo
Toks vienišas albumas,
Su vienspalviais sustingusiais vaizdais.
Galvoj toks tolimas artumas sielos.
Ir nėr kur skausmui pasidėt.
Pavargusi melodija
Choralinio preliudo vėjy,
Kaip mano mintys,
Ji apkaustyta dygliais.
Kodėl gi negaliu priliest
Klavišo nors tik vieno?
Kur dingo kėdės,
Džiaržgiančiais garsais?
.. jei vienuma
Vienintelis beliko turtas?
Kur laimės peilis,
Juo norėčiau pasismeigt...