Žemaitėška liaudies su variacijoms

Žemaičiams

Pėnkės žousis, pėnkės žousis
Pėnkės žousis atskrenda…
Ė ni vėina, ė ni vėina
Ė ni vėina žousėna…

Pėnkė vīrā, pėnkė vīrā
Pėnkė vīrā po stalo
Ė ni vėina, ė ni vėina
Ė ni vėina so smailio...

Pėnkės panas, pėnkės panas
Pėnkės panas ont šėina
Ė ni vėina, ė ni vėina
Ė ni vėina vainėka

Pėnkė vaike, pėnkė vaike
Tor pajiemė po sterva
Ė ni vėina, ė ni vėina
Ė ni vėina so sava...

Tėi žemaite, tėi žemaite
Tėi žemaite kāp velnē…
Bėng užmėršrė sava kalba,
Sava žemė so kalnas…

Jau žemaitėška nebskaita
Sava muotinu mintiū…
Tik aukštaitėška soolbės
Jautas ons tarp išrinktū…

Aš tik nuorio tau primintė,
Nuors reikieto iškuoliuot…
Jug ožmėršės sava rašta
To gyvensi vėn skuoluo…

Ni muotolė, ni gimtėnė
Tavės nikoumet negous…
Ė ka kuojės jau ištėisi
Tau ni vėns nemels dongaus…

Jē esi gyvent atejės
Iš tuo krašta gėlomuos…
To stėproma teatrasi
Prisiglaudės pri anuos…