Kovno - 11

11 – SERIJA

 

R. E. O

1941 11 27 geto seniūnai gavo įsakymą.

 

Džordonas

29 dieną turite surinkti visus geto gyventojus Demokratijos aikštėje.

 

Seniūnai

Ką turite omenyje sakydami visus geto gyventojus?

 

Džordonas

Visus – vyrus, moteris, senuis, močiutes, sergančius ir vaikus. Niekas neturi teisės pasilikti namuose. Gete padarysime patikrą, jei rasime žmonių, tada nušausime vietoje. Po dviejų dienų, ryte, 9 valandą, visus surinkite Demokratijos aikštėje. Laisvi. Vykdyti įsakymą.

 

R. E. O

Jau buvo vėlus vakaras. Seniūnai įtarė, kad dali žmonių vokiečiai nori nužudyti. Kilo klausymas, ar galima paklusti šiam įsakymui. Ar seniūnai netampa vokiečių ir lietuvių bendrininkais paklusdami šiam įsakymui? Apmąstę padėtį nusprendė kreiptis į Kovno Ravą Avrahamą Dov-Ber Kahana Šapirą. Pasiuntė į jo namus 4 delegatus. Buvo vėlus vakaras. Senas, sergantis išminčius jau miegojo.

 

(Keturi žmonės prieina prie buto durų. Beldžiasi. Po minutės atidaro ravo žmona.)

 

Ravo žmona

Oi, Ravas jis labai serga, negali priimti. Jis miega.

 

Delegatai

Gręsią pavojus daugeliui žmonių. Negalima delsti nei minutės. Džordonas pareikalavo, po kelių dienų visus geto gyventojus surinkti Demokratijos aikštėje. Įtariame, kad daugelis bus nužudyti. Todėl būtina gauti Ravo Šapiros nuosprendį, kaip šiuo atveju elgtis.

 

Ravo žmona

Minutėle palaukite. Skubu pažadinti Ravą.

(Moteris išeina. Po minutės grįžta ir paprašo delegatus įeiti į kambarį. Rav Šapiro jau buvo atsikėlęs. Vyrai atsistojo prieš ravą.)

 

Delegatai

Rav Avrahamai Dov-Ber Kahana Šapiro, atsiprašome, kad tokį vėlų metą jus pakėlėme. Bet situacija labai sunki, ir būtina gauti jūsų patarimą. Džordonas įsakė, geto, seniūnams po dviejų dienų surinkti visus gyventojus Demokratijos aikštėje. Net senus, ligotus ir vaikus buvo įsakyta atvesti į aikštą. Tuos kurie nepaklus įsakymui ir užtiks gete, nušaus. Mes įtariame, kad didžiąja dalį žmonių vokiečiai ir lietuviai ruošiasi nužudyti. Todėl klausiame, ar paklusti įsakymui. Jei pasiliksime gete, yra tikimybė, kad vokiečiai įsakys lietuviams nužudyti visus. O jei paklusime, tada yra tikimybė išgelbėti dalį žmonių. Kaip daryti? Ar paklusdami vokiečių įsakui mes netampame žudikų bendrininkais?

 

(Rav Šapiro rankos pradėjo drebėti. Alpulys apėmė seną, sergantį išminčių. Jo žmona kelias minutes slaugė alpstantį senolį. Moteris duoda ligoniui vaistų. Rav Šapira atgavo samonę.)

 

Rav Šapira

Oi, judėjų istorija ilga... joje buvo daug panašaus tipo dekretų. Praėjusių kartų išminčiai jau davė atsakymus į daugelį iš jų, bet negaliu duoti atsakymo. Tai neišgalvota situacija, todėl suvokiant atsakomybę privalau įsigilinti į Šutus ir visus komentarus kurie man žinomi. Prašau palaukti, kol surasiu atsakymą.

 

R. E. O

Kelias valandas Rav Šapira skaitė knygas, ieškodamas panašios situacijos įstatyminio sprendimo, kurį būtų įmanomą pritaikyti šiai situacijai. Visą naktį senolis nemiegojo. Skaitė ir ieškojo. Delegatai gavo atsakymą.

 

Rav Šapira

Jei yra dekretas, pagal kurį turi būti sunaikinta Judėjų bendruomenė, bet yra potenciali galimybė išgelbėti bent dalį bendruomenės, tada bendruomenės vadovybė, turi priimti sprendimus, ir išgelbėti kuo didesni kiekį bendruomenės. Tai yra principas kuriuo seniūnai turi vadovautis. Perduokite jiems, kad vadovaudamiesi šiuo principu pagalvotų, kaip elgtis. Jei nepaklusdami įsakui rizikuoja pražudyti visus, tada geriau paklusti ir išgelbėti bent dalį bendruomenės.

 

R. E. O

Delegatai grįžo pas seniūnus. Buvo priimtas sprendimas paslėpti kuo daugiau vaikų, sergančių ir senų žmonių. O likusius subūrti Demokratijos aikštėje. Dalį žmonių vokiečiai ir lietuviai kažkur išvedė ir nebegrąžino.