Iki ašarų privedei mane
Netikėjau, kad šitaip tu paveiksi
O buvo kelias kuriuo aš netikėjau
Bet vedei juo ir įrodei, kad mylėjai
Buvau naivi tikėjau tavimi
Bet ar tai melas buvo niekad neatspėsiu
Žadėjai daug, teikei mažai vilčių
Todėl įskaudinau tave palikdama ir sužeidžiau kaip žvėrį
Rėkei visaip tu ant manęs, o aš nesupratau
Kad tu norejai jog aš tave išgirsčiau
Nes aš klausiaus savo godumo ir šaltų minčių,
neleidau jų sušildyt tavo meiliais žodžiais..
Iki ašarų privedei mane
Kai tu dingai man liko tiktai skausmas
Ir tuštuma beribė kaip dangus
Gal tik po daug daug metu mes busim ten kartu..