Eilėraščio posmai priklauso ne man,
Ir moteris mano priklauso kitam.
Svetimos kreivės likimo
Įpuola į vingius manus, nu bet kam?
Šaltus melioracijos griovius, turbūt su visam.
Atsimenu vėrėsi vartai lelijų Edenan,
Išblaivėjęs nuo spirito tvaiko
Sužinojau, kad amžiną kančią paskyrė ji man,
Nusiėmusi kaukę parodė - jos lūpos žaidė Sodoma.
Smegenys tvinkčiojo vienintelį taktą:
Nesugadinta idilė mintyse tik man,
Apsaugota meilės jaunos, žinau dabar kam,
Turėti bepročio silpnybę privalu kiekvienam.