Dievo sūnūs

Liekni ir aukšti gatvės žibintai
Išdidūs žvilgsniai, akys stiklinės.
Naktimis taką į dangų nori praminti,
Paguosti girtuoklį, musę laukinę.

Metaliniams medžiams asfaltas kaip syvai,
Mašinų sirenos sučiulba paukščiu.
„Gyvenimas šūdas“ parašyta kursyvu,
Jei abejoja savo keliu.

Gyvybės ir mirties, nubrėžia ribą
Sutraiškytam automobiliui su vienu žibintu.
Užsispyrę dienos triukšme jie tyli,
Kas gulsčiomis tiesom dangų bando paremti.

Atskris dievai savo sūnų pasiilgę
Su mašinom apie meilę tada mes kalbėsim.
Stiklinėm akimis narkomanai
Ieškos naktį žibintų pavėsio.