Nepaleisk gitaros!

Jis paėmė gitarą,
Mano, kur kampe stovėjo
Ir perbraukė stygas
Raukšlėtais pirštais..
Suskambo garsai šeši lyg vienas,
Vienas lyg šeši..
Kaip aidas mano sieloj,
Pravirko liūdesys širdy...

Jis paėmė gitarą,
Ją glaudė prie savęs,
Glamonėjo ją kaip moterį,
Kaip mamą, sesę, dukrą...
Jų sielos susiliejo
Įsižiebė viltis...

Jis paėmė gitarą
Suskambo kambary
Tyriausia muzika,
Gal eilės dar kartu...
Raukšlėti pirštai
Ir gili dvasia
Grąžins gitarai širdį,
Kaip mergina skambės...
Tos mielos senos gaidos,
Kurios man širdį gelia
Tikiuos suteiks palaimą,
Ar viltį bent kovot
Su šiandienos paikystėm,
Jaunystės nuodėmėm...

Jis paėmė gitarą,
Jis širdį man sušildė,
Gitarą atgaivino...
Dar tūkstantį kartų
Laikyki gitarą...
Nudžiugink mane,
Pasaulį pašildyk...
Tu nepaleisk gitaros...
Neleiski jai numirti...