Du nykštukai

Dvinarėje žvaigždėje
sėdi ilganosis nykštukas
ant samanoto kelmo
papsi pypkę.
Jam taip liūdna
tik nežino kodėl.
Gal pypkė perkaitus?
Gal tabakas nešviežias?
Gal manų košė
valgyta vakar
buvo prisvilus?
Ne, viskas gerai.
Tik švyst, švyst,
virš galvos, kitas pasaulis
prasisuka.
O ten nykštukas
kitoks
su kitokia pypke
ir grikių koše
sėdi ant rąsto
ir dūmoja.
Liūdi,
pats nežino kodėl.
Ar dūmas kreivai šliaužia,
ar rąstas sumirkęs?
Nesupranta.
Du nykštukai
dvinarėje žvaigždėje
pypkes rūko
ir
liūdi.
Tik nežino, kodėl.