Gluosnis

Kai jau saulė nusileido,
Už miškų, už klonių,
Kai jau garsas nusirito,
Per upes, per kopas,

Tai jau laukiau, jau sėdėjau,
Po žeme, po gluosniu.
Po tuo gluosniu, kur kadaise,
Skausmas rinko puokštę.

Kai jau širma nusileido,
Uždengė akis,
Tai jau laikas mus prakeikė -
Atėmė viltis.