Rašyk
Eilės (71349)
Fantastika (2143)
Esė (1679)
Proza (10258)
Vaikams (2477)
Slam (55)
English (1082)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Trečiadienis diena kurios pamokos mane labai nervuoja. Atsikėliau nuo žadintuvo. Atlikus visą ritinį procesą pasiėmiau šalmą ir nuvažiavau į mokyklą. Prie durų sutikau Silviją ir Ari  apsikabinusios nuėjome kolidoriais. Šiandiem mums pamokos sujungtos su viresne klase todėl bus linksma visas pamokas būt trise.
Pirma pamoka kūno kultūra. Kol persirenginėjom rūbinėj mačiau kitų merginų žvilgsnius ir girdėjau jų apkalbas bet aš prie to jau pripratus. Prasidėjus pamokai visi nuėjom į sporto salę ir mokytoja liepė padaryti mankštą. Aš su Silvija ir Ari darėm mankštą normaliai kol kitos merginos flirtavo su vaikinais. Galiausiai atėjo mokytoja ir jas sudrausmino.
—Na kadangi jum taip patinka vaikinai tai pažaiskit prieš juos kvadratą, —visos merginos buvo nepatenkintos išskyrus mus tris nes mes šį žaidimą mylim.
Mes vykdėm savo naujai sugalvotą planą. Silvija spicialiai išsimušė kad eitu į užkvadratį o aš ėjau į patį galą ir vengiau kamuolio. Galiausiai išmušė visas merginas išskyrus mane. Vaikinas buvo išmuštas tik vienas taigi jų liko dvidešimt prieš mane vieną. Manu bus linksma. Vaikinai mėtė kamuolį į mane bandydami pataikyt bet kiekvieną syk lengvai jo išvengiau. Galiausiai atsitiesiau ir pasižiūrėjau pašaipia šypsenėlę į vaikiną turėjusį kamuolį. Jis iš visų jėgų jį paleido į mane o aš jį tiesiog lengvai pagavau. Visi liko nustebe išskyrus Silviją nes ji suprato kad metas veikti. Mes su ja labai greitai susimėtėm kamuoliu ir tada atėjo metas išmušt tuos dailius veidelius.
Žaidimas baigėsi greit ir aš laimėjau. Vieną vaikiną išvedė pas seselę nes neapskaičiavus jėgų paleidau kamuolį tiesiai jam į nosį.
Kita pamoka buvo chemija. Per pamoką susiradau dauk informacijos apie Deividą. Isivedžiau jo telefono numerį į savo telefoną ir parašiau pradžioj jis buvo nustebes iš kur gavau jo numerį bet kai pasakiau kad gaunu viską ko noriu jis nustojo klausinėt. Su prasirašinėjau visą pamoką. Per trečią pamoką taip pat rašinėjausi su juom kai mokytoja pamatė ir atėmė telefoną. Verčiau ji būtu to nedarius. Atsiraitojau šiek tiek rankovę ir su išmaniuojiu laikrodžiu paleidau dainas per telefoną. Mokytoja iškart pradėjo nervuotis.
—Nutyldyk tą savo telefoną ir kad daugiau jo nematyčiau, —ji buvo tokia susinervinus. Bet aš dar nebaigiau.
Dirbant tokį darbą kaip mano išmoksti dauk gudrybių ir viena iš jų nuotoliniu būdu valdyti kitus išmaniuosius irenginius na pavyzdžiui mokytojos telefoną. Prisijungus su savo išmaniuoju laikrodžiu prie jos telefono pradėjau leisti pačias absurdiškaiusias dainas kokias tik radau youtubėj. Visa klasė pradėjo lūžt iš juoko kai mokytoja bandė išjungti tas dainas bet jai niekaip neišėjo galiausiai ji išjūngė telefoną, bet manęs tai nesustabdė. Ant jos stalo buvo nešiojamas kompiuteris per kurį po poros minučių pasigirdo marijos radijas. Ir visa klasė lūžo juoku o aš tiesiog sėdėjau ir šypsojausi. Silvija atsisuko į mane klausiamu žvilgsniu.
—Čia tu? —ji paklausė o aš tik dar plačiau nusišypsojau ir linktelėjau.
—Kita syk neatiminės telefono.
Mokytoja susinervavus bandė išjungti kompiuterį. Pasiėmus kitą telefoną kažkam paskambino. Po poros minučių atėjo kompiuterių meistras. Vos jam iėjus išjungiau kompiuterį. Jis pasikrapštė prie kompiuterio ir pasakes kad jam viskas gerai išėjo. Vos jam uždarius duris vėl pajungiau marijos radiją. Galiausiai mokytoja susinervavo ir išleido mus anksčiau. Aš su Silvija nuėjom į valgyklą kur po skambučio atėjo ir Ari. Mes jai papasakojom kas vyko per pamoka tik nesakėm kad tai mano darbas nes ji nieko nežino apie mano slaptą veiklą. Per kitas pamokas naršiau telefone. Kol per paskutinę pamoka mokytoja jį vėl atėmė. Šį kart nieko nedariau nes klasiokai gali pradėt itarinėt mane jei po kiekvieno karto kai iš manęs atemamas telefoną vyks nesamonės su technika. Pamokom pasibaigus greit šokau ant motociklo ir nuvažiavau namo.
Namie dar šiek tiek paiesškojau informacijos apie Andajų Brimą. Sužinojau kad jis lenktiniauja mašinų lenktynėse kurios lyg tyčia vyks šiandien. Pasiėmiau darbinį telefoną ir suvedžiau Drėjaus numerį.
—Velniuk. Sveika.
—Labas Drėjau. Man reik paslaugos.
—Visada padėsiu tik sakyk ko reikia.
—Man reik lenktyninės mašinos šiam vakarui.
—Kaip tik turiu lamborgini tau turėtu tikt. Atvažiuok po pusvalandžio į sandėlį.
—Gerai ačiū.
—Visada prašom.
Drėjus man kaip tėvas kurio niekad neturėjau. Mano tėvas paliko mus vos sužinojo kad mama laukiasi.
Greit nuėjau į dušą ir nusidažiau, savo rudus plaukus, juodais nuplaunamais dažais. Prieš išeidama iš namų pasidažiau juodai ir užsidėjau trumpus šortus ir crop topa. Į ilgus aukštakulnius batus isikišau ginklus ir užsidėjau pakabuką be kurio niekur neinu. Užsidėjau juodą matinį šalmą ir užlipus ant motociklo nuvažiavau į sandėlį. Ten manęs jau laukė Drėjus. Greit nušokau nuo motociklo ir pribėgus jį apsikabinau.
—Ir ką dabar sugalvojai iškrėst?
—Dar vienas darbas o tuo pačiu lenktynės.
—Tik būk atsargi velniuk.
—Visada būnu, —pakštelėjau jam į skruostą ir pasiėmus raktus nuo mašinos pamečiau šalmą ir raktelius nuo motociklo šalia stovinčiam vaikinukui.
—Nors ibrėžimas ir tu lavonas, —mirktelėjau jam ir ilipau į mašiną.

Iš pradžių išbandžiau mašiną. Ir ji veikė kuo puikiausiai. Dar šiek tiek pavažinėjus pasukau link vietos kur vyks lenktynės.
Čia jau buvo pilna žmonių ir sportinių mašinų. Mano akys pagavo vaikiną kurį mačiau nuotraukose. Andajus. Privažiavau prie mašinos ant kurios kapoto vyko lažybos o prie jos stovėjo lenktynių organizatorius.
-Užregistruok ir mane, -sušaukiau jam. Jis atsisuko ir pasižiūrėjo į mane su pašaipia šypsena.
-Nebent į lovą gražuole, -panašu kad anonimiškai ir gražiuoju neišeis susitart.
-Dar bent žodis ne į tema ir aš nupjausiu tavo mažą kotą, -jis tik dar labiau išsišiepė.
-Kas tu tokia kad man grasintum kekšyte, -o dabar jau aš išsišiepiau.
-Nežinau ar tau girdėtas vardas Deabrua bet jei neužsičiaupsi sudeginsiu kai miegosi, -mačiau kai jo veide atsiranda nuostaba o poto vėl šypsenėlė.
-Manai patikėsiu? Jei taip tai aš kempiniukas plačiakelnis, -juokingiausias dalykas tai kad aš esu nužudžius vieną iš jo pakalikų ir palikau į širdį susmeigtą peilį su užrašu „nepamiršk grąžint skolų D“ tai buvo užsakymas pagazdint jį bet dabar galiu tuom pasinaudoti.
-Tas peilis su užrašu buvęs Mato širdį susmigs į tave, -išsišiepiau pamačius jo išgastį.
-Iš kur žinai? -jisai buvo tikrai įsiutęs.
-Pati jį ten ir palikau.
-Gerai tebūnie. Tikiuosi žinai kad dalyvavimas mokamas.
-Manau apsieisim be mokesčio nes tu mane supykdei.
-Nieks be mokesčio nedalyvauja, -mečiau jam pinigus o jis tik išsišiepė.
-Gali važiuot prie starto, lenktynės už dvidešimt minučių, -jam tai paskius ilipau į mašiną ir nuvažiavau prie Andajaus mašinos. Jis pamates mane atsisuko o aš tik mirktelėjau. Išlipau iš mašinos ir atsisėdau ant kapoto. Po kelių sekundžių priėjo Andajus.
-Ką tokia gražuolė čia veikia?
-Ruošiasi visus nugalėt, -nusišypsojau jam netikra šypsena.
-Dėje bet nieko neišeis lenktynes visada laimiu aš, -savimyla, - Bet jei norėsi galėsim pasilinksmint po lenktynių kad pakelt tau nuotaiką po pralaimėjimo, -jis išsišiepė aiškiai nužiūrinėdamas mane.
-Jei kam ir reiks prasilinksmint po pralaimėjimo tai tik tau, -šyptelėjau ir ilipau į mašiną mačiau kad jis susinervavo o tai man patiko.
Prieš mus išėjo mergina ir paskelbė startą. Visi pradėjo važiuot o Andajus pirmas. Po poros sekundžių jį aplenkiau. Nors ir senai vairavau igudžių nepraradau. Lenktynės nebuvo sunkios ir jas laimėjau. Andajus buvo labai susinervines o tai man patiko. Atsiėmiau pinigus ir išvažiavau paskui jį. Aiškiai mačiau kad jis pastebėjo kad yra sekamas, bet nebandė pabėgti. Atvirkščiai jis sustojo prie šviesoforo, išlipo iš savo mašinos ir atėjo iki mano. Aš taip pat išlipau.
-Manai kažkokia kalė gali mane pažeminti? -jis rėkė ant manęs.
-Kažkokia kalė ne, bet aš taip, -aš tik šypsojausi kaip ir visada. Jis dar labiau įsiuto ir mojosi man trenkti kai aš pasilenkiau ir iš bato išsitraukiau pistoletą.
-Kadangi mane ižeidei tai mirsi lėtai ir skausmingai.
-Kas tu tokia kad man grasintum?
-Aš Deabrua o tu mano užduotis, -tai pasakius jo akyse pamačiau išgastį. Tai aišku visi manęs bijo. Užtaisiau šautuvą ir šoviau jam į koją. Jis susiėmė už kojos ir pradėjo vartytis iš skausmo. Tada šoviau į kitą koją. Jis pradėjo klykt ir keiktis. Jis jau suprato kad jo givybė mano rankose.
-Prašau padarysiu bet ką tik palik mane ramybėje. Sumokėsiu dvigubai daugiau, -jis jau nebelaikė ašarų.
-Nieko asmeniško. Tu tik dar vienas užsakymas kuriuom turiu pasirūpinti.
Tai pasakius paleidau paskutinę kulką jam į galvą. Nutempiau jį į jo mašinos bagažinę ir paskambinau Drėjui. Po poros minučių atvažiavo mašina su dviem vaikinais. Vienas sėdo už vairo Andrėjaus mašinoje ir nuvažiavo link būstinės. Tuomet atsisukau į antrą vaikinuką ir atpažinau jį. Jam aš palikau saugot savo motociklą. Nusišypsojau o jis išsigandes žiūrėjo į mane.
-Tai važiuosi ar toliau spoksosi? -paklausiau besijuokdama. Jis tik greit ilipo į mašiną ir nuvažiavo o aš iš paskos.
Po dešimt minučių buvom sandėlyje. Pirmiausiai nuėjau pas Drėjų.
-Na ką dar vienas darbas padarytas, -vos pamates mane pasakė jis. Aš linktelėjau ir atsisėdau ant kėdės šalia rašomojo stalo.
-Nežinau ar gera mintis buvo palikti motociklą Benui. Dauk kas jo nemėgsta jis čia naujokas.
-Jis labai baikštus, -nusijuokiau bet ir susimasčiau, -gerai Drėjau dėkoju už pagalba.
-Aš tau visada padėsiu velniuk, -jis nusišypsojo ir priėjes pabučiavo į skruostą. Išėjus iš jo kabineto patraukiau link garažų. Iėjus pamačiau tai ko niekad nebūčiau isivaizdavus tas jaunas vaikinukas Benas klupojo ant žemės prie mano motociklo ir verkė. Susidares skersvėjis išlupo duris man iš rankų ir trenkė jas uždarydamas. Banas krūptelėjo ir atsisuko į mane. Mačiau kad jis rankoje laikė peilį. Jo akys buvo raudonos nuo verkimo ir kupinos baimės. Aš tikrai nieko nesuprantu. Ar jis susižeidė? Pradėjau eiti prie jo o jis nuleido akis į peilį ir kažką kartojo sau po nosim. Priėjus arčiau supratau kad jis atsiprašinėjo.
-Kas buvo? - ramiai paklausiau tikėdamasi kad ir jis biški nusiramins bet jis tik dar labiau pradėjo verkti. Dabar pastebėjau kad jis visai jaunas ir ką tokio amžiaus vaikinas veikia mafijoje.
-Aš... Aš nesugebėjau.... -tuomet pastebėjau kad motociklo padanga buvo perpjauta.
-Kieno tai darbas, -tiesiog paklausiau
-Aš... Aš nežinau, -kukčiojo jis
-Kai grįžau taip radau ir... ir šitas peilis buvo numestas šalia. Dabar tu mane nužudysi, -jis dar labiau pradėjo verkt. Niekad nesu žudžius tokio jauno žmogaus ir tikrai nesiruošiau jo žudyt
-Ne, -labai paprastai atsakiau o jis pakėlė vilties kupinas akis į mane.
-Drėjau!!, - užrėkiau per visą sandėlį. Labai greitai varaže pasirodė Drėjus ir keli smalsuoliai.
-Viskas gerai? - pribėges prie manęs paklausė jis.
-Nevisai. Noriu kad visi susirinktu čia, -jis tik linktelėjo ir atsisukes į kažkoki žmogų liepė sukviest visus. Tuo tarpu aš priėjau prie Beno ir pastačiau jį ant kojų
-Kiek tau metų?
-Penkiolika, - atskė jis niekaip nenustodamas verkt.
-Kaip tu atsidūrei čia?
-Tėvas mane iškeitė už skolas, -man tikrai gaila jo juk jis toks jaunas. Apkabinau jį per pečiu ir prisiglaudžiau prie šono.
-Nebijok viskas bus gerai, - jis atrodo jau nusiramino. Tada pro duris įėjo visa gauja.
-Tas kuris nuleido padangas tegul prisipažina ir nežudysiu. -visi tylėjo kai man į darbinį telefoną atėjo žinutė „aš prie to neprisidėjau ir sakiau jiem to nedaryt nenoriu neramumų todėl pasakau kad kamerų irašų kasetės lauke konteineryje“
-Drėjau palauk čia aš tuoj ateisiu, -išėjau į lauką su Benu. Jis jau buvo nusiraminęs. Radus konteinerį ištraukiau kasetes ir padaviau Benui kad parneštu.
-Turiu kasetes kuriose kamerų irašas duodu paskutinę progą prisipažinti, -grįžus pasakiau ir pastebėjau kad trijų vaikinų akys laksto iš kampo į kampą.
-Jūs trys, -parodžiau į juos, -staigiai nešat savo subines į rūsį. Jie apsisuko ir nubėgo rūsio link.
-Visi kiti kol kas laisvi, -pasakiau ir nuėjau į Drėjaus kabinetą. Pasodinus Beną į kėdę pasiėmiau kasetes ir paleidau per televizorių. Po minutės atėjo Drėjus ir mes visi žiūrėjom pagreitintas kasetes kai jose pamatėm tuos tris vaikinus.
-Tai vis dėl to jų darbas, -tepasakiau ir išėjau į rūsį. Viskas baigėsi labai greitai tik du šūviai dviem iš jų į kojas nes trečias pasakė kad tai jis išsiuntė žinutę. Galiausiai nuėjau į garažą kur Benas stovėjo jau pakeites padangas.
-Tu geras vaikis. Dar susitiksim, -mirktelėjau ir pasiėmus šalmą nuvažiavau.
Grįžau namo, nuėjau į dušą ir į lovą. Diena tikrai buvo sunki

Buvau pažadinta skambučio tai buvo Silvija
—Klausau
—Vanesa kur tu? Pamoka jau prasidėjo.
—Šūdas. Diena buvo sunki, —pasiteisinau ir šokau iš lovos padėdama ragelį. Greit susiruošiau šokau ant motociklo ir nuvažiavau prieš tai užsukdama į kavinę ir nupirkdama bandelių. Kai privažiavau mokyklą jau buvo pertrauka. Ari su Silvija pribėgo ir apsikabino mane. Aš jom padaviau jų mėgstamiausių bandelių ir visos apsisukom. Prie mūsų artėjo Raidas žiūrėdamas į kažką man už nugaros. Apsisukusi pamačiau kad jis žiūri į mano motociklą. Gerai kad nepamiršau pakeisti numerių.
—Gražus motociklas. Bet abejoju kad moki juom naudotis.
—Kam šnekėt o kam patylėt, —pasakiau ir su draugėm nuėjom į mokyklą. Per pirmą pamoką ieškojau informacijos apie Beną. Sunku nebuvo nes po keliolikos minučių turėjau jo numerį.
Pamokos gale sulaukiau žinutės nuo Deivido. Jis siūlė rytoj nueiti į vakarėlį kuris vyks netoli jo namų. Atsisakiau nes vakarėliuose nesilankau. Per kitą pamoką tiesiog naršiau kol nepamačiau skelbimo kad dingo vaikinas Andajus. Cha jie niekada jo neberas. Pamokos buvo labai nuobodžios todėl vos jom pasibaigus išvažiavau namo. Padarius namų darbus visą dieną prasėdėjau žiūrėdama filmus kol galiausiai nuėjau miegot.
Penktadienis.
Vos nuskambėjus žadintuvui šokau iš lovos ir nubėgau ruoštis. Nuvažiavus į mokyklą nubėgau pas auklėtoją. Šiandien iš kito miesto mokyklos atvažiuoja mokiniai ir gyvens pas mus. Viena mergina apsigyvens pas mane namuose todėl turėsiu ją pasitikti ir parsivežt namo. Šiandien į pamokas eiti nereikės.
Auklėtojos siuntimu nuėjau prie paradinių durų. Po poros minučių čia susirinko ir daugiau mokinių. Atėjo ir direktorius. Dar biški palaukėm ir lauke pamatėm autobusą. Iš jo išlipo burys žmonių. Direktorius pradėjo skaityt vardus nuo lapo. Išgirdus savo vardą priėjau ir šalia atėjo mergina iš kitos mokyklos.
—Vanesa, —ištiesiau ranką besišypsodama
—Rugilė, —paspaudė ranką ji
—Manau sutarsim puikiai, —pasakiau o ji tik nusišypsojo. Prastovėjom kol viską pasakė. Čiupau Rugilei už rankos ir nusitempiau į lauką. Priėjom prie motociklo ir aš jai padaviau vieną šalmą o kita užsidėjau pati.
—Ar mes važiuosim juo? —paklausė ji žiūrėdama į motociklą.
—Na taip. Ar turi kažką prieš?
—Ne ne tiesiog niekad nesu net sėdėjus ant motociklo o šitas dar toks gražus, —aš tik nusišypsojau ir atsisėdau. Ji šiaip ne taip atsisėdo už manęs. Paaiškinau kur dėti kojas ir pasakiau kad laikytusi stipriai.
Mum atvažiavus namo ji buvo labai laiminga. Aprodžiau jai namus ir nuvedžiau į svečių kambarį.
—Rugilę tu čia isikūrk o aš labai greit grįšiu, —ji tik linktelėjo ir aš išėjau.
Nuvažiavau į apleistą geležinkelį kur jau buvau susitarus. Ten jau buvo tas pats vyras. Jis padavė man lagaminėlį su kita puse pinigų ir nuvažiavau. Prieš grįždama namo užsukau į parduotuvę ir pripirkau ivairių maisto produktų.
Grįžau namo ir nuėjau į svečių kambarį kur jau isikūrusi Rugilė sedėjo ant lovos krašto.
—Eime į virtuvę, —ji atsistojo ir nuėjo paskui mane. Virtuvėje ant stalo buvau padėjus maišą su pirkiniais. Rugilė mano prašymu išėmė guminus, šokoladus, čipsus ir dar visokius skanumynus ir nunešė į svetainę kol aš pagaminau vaisių salotų ir taip pat nuėjau į svetainę. Mes iki pietų prasšnekėjom su ja. Daug ko sužinojau kaip pavyzdžiui ji gyvena su pamote kuri labai apsidžiaugė ją išsiuntus nors ir trumpam. Iš visų jos pasakojimų supratau kad ji negyvena labai gerai dėl to man jos biški gaila.
—Šiandien vyks vakarėlis. Ar nori važiuot? —mane prieš pora valandų Drėjus pakvietė į vakarėlį vykstantį jo sandelyje
—Nežinau. Niekad nebuvau vakarėlyje.
—Visada būna pirmas kartas todėl eik ruoštis, —nusišypsojau o ji nuėjo į savo kambarį. Po dešimt minučių išėjau iš dušo užsidėjau šurtus, crop topą ir pasidažiau juodai. Greit išeidama į kambarį užsidėjau pakabuką ir nuėjau pas Rugilę. Sustojau prie durų ir pasibeldžiau. Išgirdus leidimą užeit iėjau. Rugilė ieškojo rūbų.
—Wau gražiai atrodai. Gali gal ir man padėt nes aš net neisivaizduoju ką rengtis, —linktelėjus priėjau prie spintos. Po poros minučių supratau kad ji nieko gero kas tiktų neturi.
—Gerai dabar einam pas mane į kambarį o ryt važiuosim į parduotuvę, —nusitempiau ją pas save į kambarį ir daviau crop topą ir šortus dar padažiau lengvu makiažu ir abi nuvažiavom į sandėlį. Prie durų stovėjo apsauginiai. Vos juos pamačius Rugilė isikibo man į parankę ir niekur nebesitraukė. Vos mane pamatė apsauginiai iš karto pasitraukė. Iėjus Rugilė dar labiau prisitraukė. Matosi kad ji nepratus prie tokių vietų. Salės kampe pamčiau du vaikinus su subintuotom kojom. Pamate mane jie tik pasiėmė stikliukus stovejusius ant stolo ir greit užsivertė.
—Rugilę pažaiskim žaidimą. Matai ten tą stalą, —parodžau į stalą prie kurio sėdėjo Drėjus o ji tik linktelėjo nieko nesuprasdama, —ten sėdi mano draugas ar galėtu nueiti ir paflirtuoti su juom, —parodžiau į Drėjų
—Žinoma, —ji išsišiepė ir nuėjo ten. Po kiek laiko pamačiau kad Drėjus pasisodino Rugilę ant kelių. Metas veikti.
—Drėjau, —sušukau priėjus prie jo
—Nepriekabiauk prie mano draugės, —paėmiau Rugilę už rankos ir nusitempiau.
—Iš tavęs šito nesitikėjau, —vos laikiau juoką pamačius jo sutrikusį veidą. Atsisukau ir pamačiau kad Rugilė irgi lūžta juoku.
—Juokauju gi, —nebelaikydama juoko priėjau prie Drėjaus.
—Velniuk tu velniuk, negazdink manęs taip jau maniau kad nužudysi mane.
—Niekad taip nepasielgčiau.
—Nužudyti? —velnias visai pamiršau kad Rugilė čia.
—Mes tik juokaujam, —nervingai nusišypsojau. Dar babuvusios pora valandų patraukėm namo. Namuose parašiau Ari ir Silvijai kad ryt varysim į prekybos centrą. Nelaukus jų atsakymų, nes žinojau kad jos sutiks, nuėjau miegot.
Ryte atsikėliau ir užuodžiau svilėsius. Greit nubėgau į apačią. Ten pamačiau Rugilę kuri bandė atgramdyti blyną nuo keptuvės.
—Viskas gerai, —paklausiau priėjus.
—Aš labai atsiprašau.
—Už ką tai turbūt pirmas rytas kai kažkas man pagamino valgyt, —patraukiau ją nuo keptuvės.
—Aš viską sutvarkysiu vėliau dabar einam pavalgyt ir važiuojam.
Prieš. Važiuodama į prekybos centrą užsukau į mašinų parduotuvę nes su motociklu daug prekių nepavešim. Nusipirkau žalią lamborginį. Suvedžiau Drėjaus numerį ir paprašiau kad atsiūstu Beną paimt motociklo.
Nuvažiavom į prekybos centrą ir laukėm draugių kavinėje
—Vanesa?
—Taip
—Nenoriu kištis į tavo asmeninį gyvenimą bet iš kur tu turi tiek dauk pinigų kad gali sau leisti tokį motociklą ir mašiną.
—Atsimenį tą draugą vakarėlyje? —ji linktelėjo
—Tai jisai yra turtingas ir man kaip tėtis, —pamelavau. Ji negali žinoti kad pinigus gaunu už žmonių žudymą. —užsisakėm kavos ir laukėm. Netrukus atėjo Ari su Silvija. Visos pasisveikinom aš supažindinau jas su Rugile ir mes patraukėm į parduotuves. Iš pradžių aš jas visas nusitempiau į savo mėgstamą parduotuvę ir visos išsiskirstėm susitarusios po pusvalandžio susitikti prie persirengimo kambarių. Aš išsirinkau gana daug rūbų ir pradėjau eiti link persirengimo kambarių kai pamačiau Rugilę apsupta kažkokių vaikinų. Mačiau kad ji bando išeiti bet jie neleidžia.
—Rugile, —pašaukiau ją prieidama arčiau

-Tai tu Rugilė? -tie vaikinai ir toliau kabinėjosi prie jos.
-O čia tavo draugė? -vienas iš jų priėjo prie manęs ir permetė savo ranką man per petį.
-Atleiskit vaikinukai bet mes turim eiti, -nusišypsojau dirbtina šypsena paimdama Rugilei už rankos ir pradėdama temtis ją tolyn.
-Tai mes jus palydėsim, -nusijuokė vienas iš jų ir pasivijo mus ir vėl permetė ranką man per petį. Ant jo riešo pamačiau Drėjaus gaujos tatuiruotę. Naujokai. Čiupau jam už riešo ir užsukau jo ranką jam už nugaros. Ibedžiau savo nagą į naujai padarytą tatuiruotę.
-Drėjus nebus patenkintas, -vaikinas nieko nesuprato bet daugiau nebelindo. Nuėjom su Rugile prie persirengimo kambarių kur musu jau laukė Ari su Silvija. Visos pradėjom matuotis rūbus kai pastebėjau kad Rugilė turi tik laisvus džinsus ar magztinius.
-Rugile imk, -atidaviau jai rūbus kuriuos buvau išsirinkus.
-Aš neturėsiu tiek pinigų, -tyliai pasakė ji, turbūt tikėjosi kad neišgirsiu.
-Vistiek aš moku taigi matuokis greičiau.
Galiausiai visos išsirinkom rūbus ir susimokėjusios apėjom dar keleta parduotuvių. Ir patraukėm pas mane į namus.
Besėdėdamos nusprendėm kad šią savaite visos gyvens pas mane.

Atsikėliau. Lauke buvo tamsu. Pasižiūrėjau į sieninį laikrodį ir pamačiau kad dabar pirma valanda nakties o mes užmigome bežiūrėdamos teliką. Pažadinau Rugilę ir nusiunčiau į jos kambarį. Po to pažadinau ir Ari su Silvija.

Ryte pabudau nuo kažkokių garsų. Nuėjau į apačią ir pamačiau kad Rugilė kepa mėsą o Ari pjausto salotas. Dieną praleidom žiūrėdamos filmus ir kalbėdamos apie bereikšmius dalykus. Vakare išgirdau beldimą į duris. Ari nubėgo atidaryt duris.
-O dieve kas tau buvo.
-Prašau padėkit. - ji kalbėjosi su vaikinu atsistojau nuo sofos ir paskui Rugilę ir Silvija nuėjau prie durų.
-Ne ne tik nenualpk, -girdėjau kartojančią Ari. Pasižiūrėjus pro jas nustebau. Ant Ari rankų be samonės gulėjo Benas.
-Greičiau atneškit vaistinėlę. Rugilę padėk mum jį nunešt ant sofos.
Paguldėm jį ant sofos. Aš apžiūrėjau jį. Mirtinų sužeidimų nebuvo. Išėjau nusiplauti rankų nuo jo kraujo.
-Jis atsigavo, -išgirdau Silvijos balsą. Greit nusiplovus rankas nubėgau į svetainę.
-Jis vardu Benas, -atsisukus į mane paskė Ari.
-Žinau, - Benas atsisuko į mane ir mačiau kad jis nustebo.
-Deab... -neleidau jam pabaigti.
-Vanesa, -pažiūrėjau į jį perspėjamu žvilgsniu o jis tik linktelėjo.
-Atleisk nežinojau kad tu čia gyveni.
-Viskas gerai. Šią naktį tu būsi pas mane ryt nuvešiu tave, - atnešiau jam pagalvių ir kaldrų kad patogiau isitaisytu o pati, kaip ir kitos merginos nuėjom miegot.

Ryte prabudau nuo saulės spindulių apsiverčiau ir vėl užmigau. Šokau iš lovos kai ant manęs buvo užpyltas vanduo su ledukais. Apsidairiau ir pamačiau drauges besijuokiančias iš manęs.
-Va dabar bėkit, -pasižiūrėjau į jas rimtu veidu ir jos pasileido bėgti. Aš nubėgau į virtuvę pasiėmiau puoduką ir prisidėjau ledukų. Vaikiausia jas kol jom visom po maike neatsirado ledukų.
-Gerai užteks durnavot reik ruoštis į mokyklą, -per juoką vos paskė Ari.
-Aš su Rugile neisim. Silvija pasakyk kad Rugilei negera, -ji linktelėjo ir mes visos nuėjom rengtis. Grįžus į apačią pamačiau ant sogos miegantį Beną. Po poros minučių iš apačios nusileido ir kitos.
-Benai. Kelkis. -bandžiau jį pažadinti bet jis tik apsivertė ant kitos pusės ir toliau miegojo.
-Be... Silvija atnešk ledo, -paprašiau jos atsisukus. Ji tik išsišiepė ir po minutės grįžo su puoduku pilnu ledo su vandeniu. Paėmiau puoduką ir visą jo turinį supyliau ant Beno. Jis klykdamas pašoko ir susiėmė už šono kur buvo didelė mėlynė.
-Atleisk. Bandžiau tave žadinti, -per juoko ašaras vos galėjau kalbėti.
-Viskas gerai.
-Gerai einam į mašiną. Nuvešiu jus į mokyklą.
Privažiavom mokyklą ir Ari su Silvija išlipo. Mačiau kad visi žiūri į mus. Visdėlto ne kas dieną pamatai sportinę mašiną prie mokyklos.
Galiausiai atvažiavom į sandėlį. Mano akys pagavo tuos pačius vaikinikus kurie prisikabino prie mūsų prekybos centre.
-Tai judvi esat Drėjaus kekšės, - pašaipiai pasakė vienas iš jų.
-Ar Drėjaus kekšė darytu taip? -paklausiau ir nuėjus į Drėjaus kabinetą atsisėdau jo kėdėj.
-Rugile prisėsk, -parodžiau į šalia stovinčią kėdę
-Kas tu tokia kad čia vadovautum, -vėl prikibo jie kai į kabinetą atėjo Drėjus.
-Atleiskit bose. Mes bandėm ją išvaryt, -pasakė aukščiausias iš jų žiūrėdamas į mane nieko gero nežadančia mina.
-Hmmm... sakot bandėt ją išvyt, - Drėjus vaidino susimasčiūsį kas man kėlė juoką, -tokiu atveju man keista kad ji jūsų nen... -nutraukiau jį jam nespėjus pasakyt
-Pirmiausia tai Benai palydėk Rugilę į svečių kambarį. O tada galėsi baigti, -pasižiūrėjau į Drėjų. O jis tik linktelėjo. Išėjus Rugilei jis tesė.
-Taigi jei jūs bandėt ją išvyt tai man keista kodėl jūs ne po vėliena. -jis nusijuojė o vaikinai buvo sutrikę.
-Noriu kad jūs susipažintumėt su Deabrua, -jam ištarus mano slapyvardį mačiau kad jie nustebo.
-Mes menėm kad tai tik mitas
-Paprastiem žmonėm aš tik mitas bet mafijai aš esu visiškai tikra, -nusijuokiau iš jų ištysusių veidų.
-O dabar von kol nepapjoviau, -jie staigiai dingo iš čia o Drėjus tik juokėsi.
-Gerai o dabar rimtai. Nusiūsk kažką kas užimtu Rugilę, ir pakviestu Beną, -jis tik linktelėjo ir pakvietė kažkokį vaikiną. Po kiek laiko atėjo Benas.
-Kažkas jį sumušė, -pasakiau vos jam atėjus.
-Tai tų naujokų darbas, -pasakė Benas.
-Na po tokio pokalbio jie nebelys prie tavęs, -vėl nusijuokė Drėjus. Aš tik pavarčiau akis.
-Benai tu man patinki kaip brolis kurio neturiu ir aš nemanau kad tu turėtum čia būti. Dabar žinai kur gyvenu tad jeigu kas ateik ir aš viską išsiaiškinsiu.
Nuėjau pasiėmiau Rugilę ir mes išvažiavom namo.
-Ką norėt... -mane pertraukė skambutis. Pasiėmiau telefoną ir pamačiau kad tai auklėtoja.
-Klausau
-Sveika Vanesa. Skambinu pasiteiraut dėl Rugilės. Silvija sakė ji prastai jaučiasi?
-Taip mokytoja. Vakar persivalgė.
-Na gerai rytoj lauksim jūsų mokykloje.
-Visogero.
-Viso. -padėjus ragelį apsisukau bet už manęs Rugilės nebebuvo. Viršuje išgirdau kažkokį triukšmą. Prieš eidama į antrą aukštą iš po sofos išsitraukiau ten priklijuotą ginklą ir užtaisiau jį.
-Rugile? -nieks neatsiliepė. Pirmas kambarys kurį patikrinau buvo mano. Jame nieko nebuvo.
-Rugile?! -surikau ant visų namų kai jos kambaryje išgirdau kažką nukrentant.
2018-11-02 21:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-12 13:45
__________________
Ari apsikabinusios
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-04 00:38
lllllllll
Neskaičiau, bet kiek užmečiau akį - rašote vaikiškai. Gal būtų prasminga čia turėti skyrelį moksleiviams ar panašiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-03 13:57
apyvarpis
neskaičiau, bet patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-03 11:35
RhouLand
„Atsikėliau nuo žadintuvo“ :))
rašyk mažiau, bet taisyklingiau ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 22:48
don kichotas iš la mančos
nuar pereitą kartą sakė...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-11-02 21:34
Nuar
Kai pereitą kartą sakiau, kad geroji pusė yra dialogai, nesakiau, kad disbalansas tarp dėstymo ir dialogų turi krypti į kurią nors pusę. Tam, kad istorija autorius galėtų papasakoti įdomiai vien dialogais, reikalingas meistriškumas. Autorei iki jo dar toloka. Viską gadina tai, kad ir toliau yra tik pasakojama nuo vieno asmens, nepaliekant jokios vietos skaitytojo vaizduotei. Kai skaitant neįmanoma kurti savo vaizdinių, nėra įdomu gilintis į patį tekstą. Taip pat derėtų nepatingėti ir pasinaudoti klaidų taisymo programomis ar šiame tinklalapyje ar kur nors virtualioje erdvėje. Kai skaitytojas jaučia, kad autorius stengiasi dėl jo, tada jis nori skaityti. Kol kas ši istorija yra pasakojama pačios autorės jai pačiai. Stiliaus klaidos taisomos įgyjant rašymo patirties, tačiau ir čia nuo pat pradžios siūlyčiau vengti žodžių pasikartojimo gretimose eilutėse, kad ir pvz. nervuotis - susinervinus. O berašinėjant visada reikia atsiminti, kad geras kūrėjas ne pasakoja, bet piešia žodžiais. Ir paskutinė pastaba - paaugliams rašyti yra labai sunku, kadangi Lietuvoje, tikrovėje, yra skiriama tik literatūra vaikams ir suaugusiems. Todėl siūlyčiau pasigilinti žinias, skaitant Skandinavų šalių ar Pietryčių Azijos rašytojų kūrinius, kur yra susiformavusi tokio rašymo kultūra. Kol kas vis dar 1.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą