vaivorykštėj

Lietumi užsiklosiu nuo skausmo,
užsidengsiu spalvom vaivos juostos,
kad pilkai mano  sielos nemaustų
kad sodrumas jų švelniai  paguostų.

Prie širdies glausiu tamsiai raudoną,
te įžiebs joj rusenančią ugnį,
švies nubudę jausmai žydrais tonais,
prieš likimą padės nesuklupti.

Žvilgsnį vilks paslaptim violetas,
paslėps mintį nuo pikto nedraugo, 
žalia liūdesį gydys iš lėto,
gili mėlyna viltį apsaugos.

Aš nutiesiu geltonai mums kelią
ir išklosiu oranžinėm plytom -
eisim juo, kad abiems būtų gera
vaivos juostoj drauge pasiklydus...