Kažkas Apie Naktį

Svajinga jūra glostė mano lūpas, kaip
Mylimoji bučiniais saldžiais, kuriuos
Aš tau, šią naktį sapnuose pasiūliau,
Kaip jūra krantui dovanoja pražystančias
Ir vystančias bangas, kurios tarsi tos
Akys, nakty spalvos neturinčios ir ta
Diena, kurią prie jūros, mudu naktį,
Vėjuotą ir smėlėtą atsidūrėm, kaip tas
Vėlyvas vakaras rudens, kai aš laikiau
Tave savo svajonėse, bet nepanorai -
Prieit, plaukus paglostyt ir apkabint
Mane...

Tuomet, kai mano raganaitė atsiduso,
Sulinko vėjas vis dar besaugantis
Jaunystės tuos gelsvus lapus delnuos,
Kuriuos aš šildyti sava širdim buvau
Pamėgęs, kuriuos aš noriu švelniai
Išbučiuot, paglostyt - ir jau šią naktį
Niekad nepaleisti, nes amžinybė
Baigsis su aušra dienos, kada neliks
Tavęs ir tavo kvapo, kada neliks ir
Mano mažo noro, šiąnakt prie jūros
Apkabinus ir priglaudus, išbučiuot
Tave...