Vyras Apie Savo Žmoną [arba - Tu Esi Nepakartojama Pasaulio Problema]

ji mėgsta ilgai plepėti telefonu -
visi dabar žinos, kodėl mes taip vargingai gyvenam.
ji visada persisvėrusi per langą
žiūri į pravažiuojančius automobilius
ir klausia manęs,
kodėl tik mūsiškis toks prastas, negražus.
ji visada persisvėrusi per langą
anksčiau ar vėliau iškrenta
mano dėka

ji sudegina mano rašytus laiškus -
sako, reikia gyventi neatsižvelgiant, kas buvo praeityje,
reikia gyventi šia diena,
kada mes vienas kitam šypsomės pigia šypsena
ir kiekvieną vakarą priekaištaujame dėl nesutvarkytos virtuvės.
ji išmeta lauk jos manymu nereikalingus daiktus.
ji siuva kojines JOS negimusiems vaikams.
ji kas rytą gražinasi prieš veidrodį,
bet taip niekada ir neišeina lauk,
nes bijo kitų nuomonės.
ji propagandų vergė, todėl ir neperkame laikraščių..

ji mėgsta sudarinėti pirkinių sąrašus,
švaistytis pinigais, kurių neturime.
jai patinka jaustis šių namų karaliene.
ji mėgsta kepti nematomas bandeles,
ir vakare krenta į lovą išvarginta šio sunkaus darbo.

ar turi ką nors pasakyti?
nuostabi pasaulio problema esi
ir sau galvos nesuki.
viskas kaip ir visada -
vėl šalta žuvis mano lėkštėje.

ji sudaužo ir išmeta visas panaudotas lėkštes,
nes tingi plauti jas, tik neprisipažįsta.
ji skundžiasi sielos skausmais,
jai atrodo, kad ji vienintelė tokia nelaiminga.
ji miega užsiklojusi dvejomis "kaldromis" -
sakė, kad serga keista liga,
ir aš prievarta turiu aukotis dėl jos kiekvieną naktį.

***

ji svajoja pastoti nuo įžymybės.
ji nori gyventi kitaip,
aš per prastas jai.