Paskutinė diena

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną--
tarp nuvertėjusių gyvenimų krūvos
žaidžiau su lėlėmis netikrą šeimą
o tu mane nusivedei kavos---

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną--
nes rojų per arti užauginai manęs..
norėčiau gauti dovanų akimirką nors vieną--
tik nežinau kieno prašyti - Visagalio ar tavęs? --

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną--
širdis apsunkusi nuo meilės vaisių
turbūt pajėgs pakelti tik šitą paskutiniąją purieną 
daugiau negyvenu bet niekad norėjau pagyvent taip
baisiai! …

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną--
nebetikiu pasaulio atradimais apie meilę
tikiu tik tavimi, nors tu gal svetima lyg miesto
siena,
šaltais delnais man veidą vėsini--

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną--
kai lūpomis ir liežuviu suvilgai mano vardą
tampu kūrybiškesnis nei pats Dievas!
aš visagaliu pavirstu su tavimi kiekvieną kartą!

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną--
rytoj pasaulis su triukšmu vėl pasibaigs …
o aš apglostytas pramigsiu tają šaltą žiemą,
nes niekas tavyje del to nepasikeis…

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną---
ir prie pliusinių giltinės akių
mane tu privedi lyg savo vaiką
kuriam įteikti reikia mokytojai gėlių.

jaučiuosi lyg gyvenčiau paskutinę dieną--
žiūriu vis į tave lyg duobkasį lyg fėja
lyg mama lyg meilužė lyg paskutinė vakarienė---
juk viskas pasibaigs ne taip, kaip  prasidėjo---------