Draugės

Aidas pokalbio su tavimi 
Ramybę surado mirties raukšlėse.
Kiekvieną kart, kai išeini,
Ja pakvimpa apleistoj širdyje.

Jūs geriausios mano draugės,
Vienišumui nėra laiko ir jėgų.
Viena išbučiuojat, o kita užsmaugiat.
Jūs atskirai, kada kartu.

Panašios kaip dvi mano dienos:
Neramios, geidžiančiai nelaukiamos,
Lyg dalys suplėšytos sielos,
Lyg šviesos artėjančio traukinio.

Delnų ženkluose neieškot likimo,
Nes žiemai nerūpi snieguoti kalnai.
Ilgesio pilnos jūsų lopšinės.
Bet aš nemiegosiu, kol jūs atskirai.