Išliko mažai ...

Kas už visus, o kas už vieną,
laikom draugus, kiekviena dieną.
Sapno nebus, jis buvo vakar,
Toks baisus, kaip laikas bėga.

Norėjo šiandien, ateiti laimė,
Pamiršo visvien, atėjo baimė,
Ji lankos kasdien, mūsu brangiausia,
Patikėkite ji, ištikimiausia.

Nepaprastai mieli kūnai ir formos,
O pamirštos sielos, kreivai įmontuotos,
Išeinančios dienos, išeina be balso
Pamiršdami vietas, kur būdavo skausmo.

Knibždantis miestas, baisūs vakarai,
Iš išorės kietas, viduje per skystai,
Užsiima vietas po truputi velniai.
Stalas patiestas, švęskit draugai!

Kas už visus, o kas už vieną,
Ieškom draugų, kiekviena dieną.
Sapno nebus, jis buvo šiandien,
Toks koki niekas dar niekur nematė.