Rašyk
Eilės (72104)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10336)
Vaikams (2456)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tas magiškas žodis atostogos! Daugelis galvodami apie jas, greičiausiai tikisi ypatingų staigmenų ir malonių įspūdžių. Netgi tokio plataus mąsto, kaip pakvietimas į televizijos šou!
Aidai jau penkiolika. Šiltas tropinis liepos mėnesio oras, užgulęs neįprasta tvankuma mažą šiaurės Lietuvos miestelį, kuriame gyvena mergaitė, taip ir gundo svajonėmis apie pramogas... Nuo tada, kai jos tėvai išsiskyrė, jau praėjo penkeri metai, per kuriuos iš pilko žvitraus kačiuko mergaitė išsistiebė į aukštą, nepriekaistingų formų, balta magnolijos žiedo oda dailią merginą, kurios tankus padažytų juodų plaukų šydas savo sunkiu blizgančiu svoriu krito žemyn beveik siekdamas juosmenį, priversdamas praeivius gatvėje atsigręžti į gražią jaunystės viziją stulbinančią taip, kaip kad neįmanoma stabtelti ir sulaikyti žvilgsnio nuo ypatingai sodria spalva pražydusio kuplaus rožės žiedo. Ir nors Aida intuityviai sugebėjo juodomis romantinėmis suknelėmis pabrėžti savo grožio įstabumą, iš tikro buvo labai savimi nepasitikinti ir visiškai nesipuikuojanti. Galbūt taip gavosi dėl to, kad vaikystėje jai trūko ne tiktai gražių batelių, bet ir švelnaus bendravimo tėvų tarpe. Juk kai visi aplinkui nusiteikę piktai ir nuolat viską kritikuoja, tai ir visą stebintis mažas žmogutis pasijunta nevisavertis. Ypač kai dar jį patį perlieja kritikos rykšte. Tad kai nuolat besikivirčijantys gimdytojai sukėlė namuose tokį neapykantos sprogimą, lyg paleistų raketų į Hirosimą, mama pasičiupusi dukras puolė kuo toliau nuo šitokios „šeimyninės laimės“, mergaitės visai nenuliūdo. Ką jau padarysi, kad mama ir antrą vyrą pasirinko impulsyviai, apakinta pirmo užplūdusio jausmo, nepagalvojusi, jog gražūs vyrai labiau grožisi savimi, nei išsirinktosiomis. Aidutė tik šiek tiek pavydi vyresnei sesei Džeinarai, nes jos tėvas nors ir nesilankė niekada, į dukros sąskaitą pervesdavo nemažas pinigų sumas, iš kurių ši galėjo įpirkti net paskutinės laidos kompiuterį su neono spalvomis spindinčiais klaviatūros mygtukais, kuriuos paspaudus suraibuliuodavo šventiškomis Kalėdomis.
Virtualus pasaulis sesei užimdavo beveik visą šios laiką, kad tokių menkniekių, jog mama perka pigiausias hot-dog dešreles, skolinasi pinigų iš draugių, jog apsimokėtų telefono sąskaitas, nepastebėdavo. Ir neturėjo jokio noro dalintis savu koka kolos buteliu ar bulvių traškučiu pakeliu su vargšiuke, kurios tėvas sąskaitą tepapildo žymiai menkesne suma erų. Bet Aidos širdelė gera- jinai žino, kad tėvui kitaip neišeina, - negausus ir jo stalas, gerai kad toji naujoji žmona Audronė iš kirvio sriubą moka išvirti. O, - jaunėlė gerai supranta, kad vienai mamai dvi norinčias puoštis ir skaniai pavalgyti mergaites išlaikyti sunku. Tad apie keliones prie jūros nė nesvajoja. Ir apie televizijos šou tik pamintija įkeldama į yuotubę išmaniuoju telefonu filmuotus vaizdelius kaip „prikolnai“naudotis kosmetika. Nors kad mergaitė turi kūrybinį potencialą net meno vadovė mokykloje užsiminė. Užtat ji pamatys tėvą, gimtus namus! Ir atsipūs nuo nedraugiškos sesės užgaulių! Galbūt net susitiks vaikystės draugę, su kuria dėl kvailo nesusipratimo išsiskyrė, nors kadaise negalėjo nei vienos dienos viena be kitos praleisti. Ji dar tokia jauna, bet intuityviai žino, jog jokie pasaulio turtai negali atstoti bendravimo su artimaisiais svarbos. Mama ne mažiau už Aidą susijaudinusi dėl jos kelionės ir visus atsirinktus mergaitės drabužius išskalbė gerais milteliais su gardžiai kvepiančiu skalbinių minkštikliu.
-Pauostyk, ¬kaip kvepia- prožektoriais spindinčiomis išsiruošimo iškilmių akimis kyšteli spalvotą šūsnį skalbinių liesa trumpai, beveik vyriško kirpimo šviesiais plaukais, simpatiška keturiasdešimt penkerių metų moteris dukrai panosėn.
-Ai mama tarsi nežinau aš to kvapo, - piestu atšoka tolyn dukra, verčiama prigimtinio paauglės poreikio prieštarauti gimdytojams, ypač tokiai kaip mama, kurios gerumas ir nuolankumas tiesiog varo iš proto! Juk besistengiančiais įtikti kitiems žmonėmis visi kiti tik puola naudotis, Aida tai pastebėjo jau vaikų darželyje. Bet tyliai viduje patenkinta nusijuokia. Tėvo nematė ištisą pusmetį, nes po to kai šis trečiąkart vedė ir mama parašė jam kažkokią žinutę, šio apsilankymai pas jas itin suretėjo. Beveik išnyko. O ilgėjosi, juk vis dėlto tėtis! Nors, tiesa, šitaip jį, - tėtuku, (anksčiau jis jai tebuvo tėvas, griežtai nubarantis visą šeimą) - vadinti mergaitę išmokė jo naujoji žmona Audronė, nuolat sekiojanti įsimylėjusiomis akimis pražilusį, tačiau berniokiška figūra strakaliojantį, slepiantį bent kokį tikrą jausmą, sausais veido bruožais vyriškį.
          Laimės buvo stačiai per akis, vos įlipus pas tėtį į automobilį. Juk jos laukė nauji įspūdžiai, nuotykiai!
-Sveiki, sveiki!, - džiugiai šūktelėjo visa švytėdama Aida, nerūpestingai mestelėdama ant šalutinės sėdynės sunkią, pilną kvepiančių drabužių kuprinę ir kosmetinę su viduje glūdinčiu nepigiu, vartomu ant sidabro spalvos kojelės apvaliu veidrodžiu, kurio viena pusė didina veidą, kita- įprastinė.
-Labas, - atsiliepė choru tėtis su Audrone, tiesa ne taip entuziastingai, kaip Aida, bet ši iškart dar nepajuto slogios atmosferos automobilyje. Dalinosi linksmais pastebėjimais iš kelionės autobusu, baisiausiai nekantraudama pamatyti nuošalią kaimo sodybą, apaugusią tokio senumo aukštomis liepomis, kad vienos iš jų kamieną tik trise susikabinus apglėbtumei.
-Tėti, o kurmiarausių ar vis dar yra? - klausinėjo gyvai susidomėjusi.
-Tebėra, - džiugiai šyptelėjo šis, noriai primindamas dabartinėms savo moteriškoms, kaip mažutė, vos keturių metukų Džeinara, paklausė:
-Kieno čia namelis?
-Kurmio, - globėjiškai nusijuokę jai atsakė tada įtėvis su mama, glėbyje belaikančią dar visai mažytę Aidutę.
Džeinara keturpėsčia suklupo, net sijonukas vikstelėjo aukštyn, pasižiūrėti į smailą krūvelę birių žemių su skyle viršuje.
-Tai kad jo nėra namie! - iškilmingai pranešė „atradimą“.
-Kodėl? - tarstelėjo linksmai merkdamas akį mamai tėvas.
-Tai kad šviesos nėra, - solidžiu tonu pareiškė maža gudruolė, tuo pralinksmindama visą kompaniją net iki pilvo dieglių. Ši juokinga istorija buvo pasakojama visiems giminėms ir pažįstamiems. Ją žinojo ir Audronė ir kažkaip nuo tos istorijos tiedu, vienas priešais kitą pasišiaušę, kaip netikėtai susitikę du svetimi katinai, suaugėliai, kėpsantys priekinėse automobilio sėdynėse ūmai sušilo, nebesisvaidė vienas į kitą nepasitenkinimu žaibuojančiais žvilgsniais. Linksma, miela Aida ištirpdė jų tarpusavio nepasitenkinimo ledus ir pirmas vakaras ant suoliuko po plačiašake liepa, gurkšnojant gardžią arbatą, praėjo visai šauniai.
Galbūt viskas būtų susiklostę kitaip, jeigu Aida būtų atvykusi savaite vėliau, ar net visu mėnesiu. Nes dabar šviežiai iškepti sutuoktiniai kaip tik paskubomis įrenginėjo svečių kambarį, kuris turėjo būti skirtas šiuo metu atvažiavusiai dukrai, ir tėtis iš nekantrumo greičiau pabaigti nuolat šaukė ant Audronės, kad ji tikra višta, jei nežino kaip prilaikyti laminuotą lentą grindims. Mergaitei labai gaila buvo tetos net iš kito kambario girdint jo šauksmus. Tie rėkimai plėšėsi tarsi aidas iš jos pačios nelinksmos vaikystės..
Tačiau vis tiek ateidavo tas mielas pietų gaminimo metas, kai abidvi moteriškos lipdydamos virtinius su varške svajodavo, jog keps ant laužo zefyrus, nes labai jau smalsu koks tai skonis, - nei vienai neteko ragauti. O labiausiai Aidutei patiko klausytis Audronės pasakojimų apie jos dukrų iš pirmos santuokos nuotykius, kai šioms buvo tiek pat metų, kiek dabar Aidai. Moteris tada atkusdavo, įsijausdavo, iš tų pasakojimų sklido didžiulis ilgesys ir pasididžiavimas dukromis. Virtuvė tarsi apsiskliausdavo paslaptinga jaukumo aura, kurioje jos buvo draugės, besidalijančios  svajonėmis ir patirtimis, mažutėmis moteriškumo paslaptimis. Vis dėlto bjauri nesantaika, tarp šitų suaugėlių atsiradusi dar iki Aidos atvykimo, tebuvo trumpai aprimusi. Tikrasis cunamis dar grėsmingai tvyrojo ore laukdamas progos pasireikšti. Mergaitė senai pastebėjo kad šie du žmonės dėl savo ambicijų apimti įtūžio gali tarpusavyje susiremti tarsi avinai ragais. Juk ne veltui teta Audra pavadinta. Nors jos balsas ir švelnus, bet viena kandžia pastabėle galėdavo įvaryti tiesiog nežmonišką siutą savo vyrui.
Svečių kambaryje pasigirdo:
-Kas gi taip laiko, su jėga spausti reikia, o ne pirštą pridėjus stypsoti, kvaiša!
-Ot ir nebelaikysiu! - piktai išrėžusi pokštelėjo durimis Audronė ir su vėjeliu įlėkusi kambaryn klestelėjo ant kušetės kaltu žvilgsniu dėbteldama į mergaitę:
-Dovanok, nebeišlaikiau. Ir taip ilgai tvardžiausi vien dėl tavęs, kad smagiau jaustumeisi.
-O jūs padarykit, kaip tada.
-Kada tada?
-Kai taip juokingai pykotės, šaukėt ir rėkėt vienas ant kito. Ir tėvas pavadino jus ir bjauriai ir juokingai.
-Pamenu. Niekas niekada manęs taip nevadino- Nelaimė.
-O jūs prisėdot šalia tėvo ir pasakėt, - ar Nelaimė gali prisėsti šalia. Ir visi susijuokėm.. Deja šįkart smarkiai kažkam triokštelėjus svečių kambaryje uraganu atšvilpė dar gražesni „komplimentai“:
-Ubagė, driskė! Įširdęs, pavargęs vyras čiupo už pilkos apsitrynusios moters rankinės, tykiai tūnančios spintos kamputyje, narčiai sviedė pro duris laukan. O ši, padariusi neįprastą akiai sukinį ore, stebuklingai nukrito tiesiai ant suolo po liepa.
-Dink, kad nė kvapo tavęs čia nebūtų! Gi moteris čiupt už rankinuko ir nuėjo. Lyg jau ir žinodama kad taip bus. Ir nebepratarė nė žodžio. Tik kepėstavo lėtai, persisukusi kažkaip keistai, tarsi tame rankinuke akmenų pridėta būtų.
Konflikto audrai nusiaubus bent kokią džiaugsmo viltelę kurčiai nutilusiuose namuose mergaitė nusiminusi kruopščiai išvalė viryklę, nublizgino kriauklę, nors tėtis sakė nereikia, tačiau Aidos atmintyje skambėjo Audronės pasididžiavimo kupini žodžiai, kad kai jos dukros gyveno kartu, šį darbą atlikdavo jaunesnioji dukra, kuri žinojo ko labiausiai nemėgsta daryti mama. Mergaitei taip ir neteko išsitraukti apsirodyti brangiausio savo turto- kruopščiai susipirkto kosmetikos rinkinio, kurį norėjo išmėginti grąžindama pamėgtos tetos veidą. Tėtis stengėsi ją linksminti, vadino mažyle, bet susigraužimo, nuodijamo supratimo, kad pasielgė netinkamai, nuo jos paslėpti nepajėgė. Nesmagi tyla slampinėjo aplinkui lėtais išeinančios Audronės žingsniais..
-Aš dar žadėjau aplankyti babą, - vieną rytą nedrąsiai pratarė mergaitė. Tėtis smarkiai neprieštaravo ir susiskambinęs su motina, įsisodino šią į automobilį.

        Kelionė visada smagu- pro šalį greitai lekia pievos, miškai, nematytais gėlynais apsodintos sodybos.. Vėliau išdygo miestas su daugiabučiais, parduotuvių vitrinomis su aprengtais manekenais. Močiūtė gyveno ketvirtame aukšte, į kurį reikia pasikelti liftu. Kadangi jos su mama irgi gyveno ketvirtame aukšte, tiktai ne didmiestyje, o mažame miestuke tarp pušynų ir be lifto, tai ši aplinkybė Aidai buvo smagi. Tarpduryje laukė ne tiktai baba bet ir pusseserė Donata. O tai jau nieko gero nežadėjo. Doncė buvo dažnesnė babos viešnia, jinai čia jautėsi šeimininkė. Ir nors pirmas vakaras prie skanaus pyrago, ledų ir traškučių kalno buvo smagus, vėliau prasidėjo nesantaika pradedant nuo to, kuri kokioje lovos pusėje gulės, kuri avės šlepetes su tulpėmis, kuriai su pūko bumbulais. O apie nuoširdų pasišnekučiavimą su baba nė nesvajok- Doncė visą laiką akis ir ausis išplėtusi šalia. Ir nors mergaitės lyg ir stengėsi gerintis viena prie kitos, užteko vieną kartą žaidžiant kortomis vienai iš jų ištarti:
-Na ir žiopla.
-Pati tu tokia, - tuoj atsikirto kita ir abi apsipylė apmaudo ašaromis. Kokios kvailos atostogos- tenka drauge leisti laiką su pussesere, kuri netgi už Džeinarą labiau pasipūtusi! Visos slapčia puoselėtos svajonės žlugo, ištryško nenaudingais purslais kaip netyčia užminta braškės uoga. Netikėtai, tarsi paprašyta, Aidai klasės draugė į mobilų telefoną parašė žinutę, kad jinai jau grįžusi iš viešnagės po užsienį namo. Tai buvo puikiausia priežastis pasakyti tėčiui ir babai kad jai būtinai reikia susitikti su senai matyta drauge!
          Dabar Aidutė namuose ir pasirodo geriausios atostogos čia, kur paskambinus draugei gali greitai pasičiupti maudymosi kostiumėlį su kilpiniu rankšluosčiu ir nuskubėti prie gurgždančio smėlėto netoliese tekančios upės kranto, ant kurio pasitiesus rankšluostį kaitinkis sau saulėje, vėliau šokinėk į minkštutį kvepiantį žolėmis vandenį ir pliuškenkis, pliuškenkis. Stebink drauges ir smalsius simpatingus berniokus, kaip moki gyliai nardyti, kad gali plačiais mostais perplaukti visą plačią upę. O kada vakare raudona saulė palengva sulys į nurimusią upę horizontu paliedama purpurinę spalvą, bus gera grįžti namo švelniai drėgnomis sutemomis pas mamą su sese ir jaukiai susisukus minkštu pledu žiūrėti visų bendrai išsirinktą ir atsisiųstą internetu gerą filmą. Ir kai spalvotam ekrane du įsimylėjėliai po ilgų išsiskyrimų ims karštai bučiuotis paklaus mamos:
-Sakyk, kokį vaikiną pasirinktumei, - jei įsimylėjai vieną, o po to antrą?
-Pirmą. Juk pirmas.
-Netiesa. Nes jei patiko antras, pirmo nemylėjai.
-Kokia tu jau protinga, dukra, - motina susigraudinusi apglėbia mergaitę ir liūdnu ilgesingu žvilgsniu pažvelgia į orandžinį pilnaties veidą lange. Tada įjungia dar vieną filmą. Mergaitės patenkintos smagiai sujuda, Džeinara atsineša iš slėptuvės traškučių dosniai pasiūlydama visoms. Juk galima vakaroti, žiūrėti filmus kiek nori ilgai, nes atostogos!
2018-09-11 08:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-12 18:50
__________________
besidalijančios svajonėmis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-14 08:30
Egla
Bet tu nenusimink ir veržkis toliau ir vieną dieną iš mozaikos susidėlios vientisas ir gražus kažkas:) o man pabaiga patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-13 18:10
Upė Piliakalnytė
Labai ačiū už pastabą, skaičiau ir šypsojausi, nes tikrai turiu begalinį norą sodinti gėlių darželius kūryboje. Deja nesu Agata Kristi kuri taip subtiliai mokėjo įterpti tai į savo detektyvus. Pasakojimo mintis buvo atskleisti mergaitės Aidos portretą. Atrodo patyriau visišką fiasko.. Bet pati viso to chaoso nebeįžvelgiau, nes neturėdama tvirtos siužeto linijos kažką lipdžiau, lipdžiau ir nusilipdžiau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-13 10:22
ČakoPelėda
"Nuo tada, kai jos tėvai išsiskyrė, jau praėjo penkeri metai, per kuriuos iš pilko žvitraus kačiuko mergaitė išsistiebė į aukštą, nepriekaistingų formų, balta magnolijos žiedo oda dailią merginą, kurios tankus padažytų juodų plaukų šydas savo sunkiu blizgančiu svoriu krito žemyn beveik siekdamas juosmenį, priversdamas praeivius gatvėje atsigręžti į gražią jaunystės viziją stulbinančią taip, kaip kad neįmanoma stabtelti ir sulaikyti žvilgsnio nuo ypatingai sodria spalva pražydusio kuplaus rožės žiedo"
Po šito sakinio supratau, kad viso kūrinio įveikimui reiks ypatingo nusiteikimo. Perkrautas, pilnas klišių, bereikalingos puošybos, suveltas, tiesiog tobulas pvz. ko reikėtų vengti.
Ir balta magnolija, ir sodri rožė - labai blogai :(

Čia kalbu tik apie šį konkretų sakinį, nes tiesiog taip susinervinau, kad nebegaliu toliau skaityt.

Suprantu tą norą parašyt gražiau, poetiškiau, pati vis mėginu taip - sunku, žinau ;-) Be taviškis "šedevras" (aš ir vėl apie šį vienintelį nevykusį sakinį tik) įtariu, ne vieną atgrasė skaityt toliau... Bet aš vis tiek perskaitysiu, tik kiek vėliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą