O Laime

Aš atnešiu Tau vandens,
Įduosiu tris į delną kapeikas, rublius,
Nupirki man gitaros skambesius blaivius,
Tegieda Angelai Tau visą naktį giesmę švelnią
Ir tenurieda ne viena dar veidu ašara,
Kai prarandu aš savo nuoskaudas ir pykčius bei klaidas randu.
Regiu Tave ir man sakai užteks eime jau su manim namo,
Gerieji pas Tave svečiuose, eime, ar nori pratesimo dar savo varguos karčiuose.
Ko Tu bijai, ar atleidimo reikia naujo, ar bausmės.
Šis vakaras tau skirtas tam kad prisimintum maldą, Ji apie Tą kurio labai ilgiuosi, Kuris pavargo jau nuo skausmo ir bepesmio keršto pykčio..
Apakęs malonumų laberinte rado savus centus ir rublius ir kapeikas ir vėl išnaujo žiūri esą Jis vaikas, tiktai kieno. Tu mano ir keliaukime kartu, kodėl nenori patikėt mintim, Jos Tau melavo? Oi blogai. Juk Tu geriau žinai
.. Tebūna tavo ši tiesa, o mano dar sutiksi tarp klaidų.