Įspėjimas gašlūnams

Ak jūs, žmonės, žmonės... Jūs save laikote proto bokštais, dvasiškai turtingomis asmenybėmis. O iš tiesų esate bevaliai gašlūnai, įsimylėję savo kūną narcizai. Užtenka jums mirktelti akį, ir iš karto pasirodo, kas yra kas. O jeigu dar nusišypsau, tai puolate kaip begalviai man iš paskos palikę namus, metę darbus, kartais dėl manęs išsiprašote atostogų ar ligonlapio. Išsiilgę mano karštų bučinių ir liepsningų glamonių, tuoj išnyrate iš rūbų ir kaip tikri begėdžiai vartotės prieš mane visokiausiomis pozomis, kur tik papuola: ir ant čiužinio, ir ant paklodės, tiesiog ant žolės, ant akmenų, ant smėlio, kartais net ant stogo. Nuo mano aistros jums visiškai perkaista galvos, todėl priimate mano meilę be jokių apsaugos priemonių, nors apie jas kalba beveik kiekvienas laikraštis ar televizijos kanalas. Jūs be reikalo sakote, kad aš labai miela, skaisti, graži. Jūs, tenkindami savo nepasotinamus kūniškus geidulius, visiškai pamirštate, kad aš - pati klastingiausia moteris. Patyrę beprotiškos ir lengvabūdės meilės pasekmes, jūs labai gailitės savo lengvabūdiškumo, bet būna per vėlu. Susimąstykite, gašlūnai! Saulė